Pradėjo veikti nauja ligonių kasų interneto svetainė www.ligoniukasa.lrv.lt, kurioje lankytojams pateikiama išsami informacija apie privalomąjį sveikatos draudimą ir visus su juo susijusius klausimus. Svetainė veikia portale „Mano Vyriausybė“.

Androgenus deprivuojanti terapija ir II tipo cukrinio diabeto rizika

2021-04-07

Mingailė Drevinskaitė, Aušvydas Patašius, dr. Giedrė Smailytė,

Nacionalinis vėžio institutas

 

Prostatos vėžys – antras pagal dažnumą pasaulyje vyrų piktybinis susirgimas ir užima penktą vietą tarp mirčių nuo onkologinių ligų. GLOBOCAN duomenimis, 2018 metais pasaulyje diagnozuota 1 276 106 nauji prostatos vėžio atvejai ir registruota daugiau nei 350 000 mirčių [1]. Pacientų, kuriems diagnozuotas lokalus prostatos vėžys, pirmo pasirinkimo gydymo metodai yra aktyvus stebėjimas, radikali prostatektomija ar spindulinis gydymas, o pagrindinė toli išplitusios ligos gydymo taktika yra androgenus deprivuojanti terapija (ADT) [2].

Androgenus deprivuojančios terapijos tikslas ir poveikis

 

ADT pirmą kartą aprašyta ir pradėta aktyviai taikyti sistemiškai išplitusiam prostatos vėžiui gydyti 1940 metais [3]. ADT tikslas – slopinti testosterono išsiskyrimą iki kastracinio lygio ir taip sustabdyti prostatos vėžio augimą bei progresavimą [4]. ADT kastracijos būdai yra du: chirurginis, kai atliekama abipusė orchiektomija, ir medikamentinis, kai skiriami gonadotropiną atpalaiduojančių hormonų agonistai (GnRH agonistai) ir (ar) antiandrogenai [2]. Nors geras pradinis gydymo atsakas pasiekiamas 80–90 proc. pacientų, palaipsniui beveik visiems pacientams išsivysto kastracijai atspari ligos forma [5]. Nustatyta, kad ADT neigiamai veikia seksualinę ir kognityvinę funkciją, turi neigiamos įtakos gyvenimo kokybei, mažina kaulų mineralinį tankį, todėl išsivysto osteoporozė, mažėja kūno raumenų masė,  didėja riebalų kiekis ir kūno masės indeksas (KMI). Įvairių mokslinių tyrimų duomenimis, ADT sukeltas hipogonadizmas turi įtakos metabolinio sindromo, gliukozės apykaitos sutrikimui,  antrojo tipo cukrinio diabeto ir ūminių vainikinių arterijų susirgimų išsivystymui, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką [6–12].

 

ADT įtaka II tipo cukrinio diabeto vystymuisi

 

Keating su bendraautoriais atliktame tyrime lygintos dvi pacientų grupės ir pastebėta, jog tiems pacientams, kuriems buvo taikoma ADT terapija, tikimybė susirgti II tipo cukriniu diabetu buvo didesnė nei tiems, kuriems ji buvo netaikoma (rizikos santykis (RS) skiriant ADT ir neskiriant: 1,44, 95 % PI 1,34–1,55) [13]. Į Crawley ir bendraautorių atsitiktinės atrankos tyrimą buvo įtrauktas 34 031 pacientas ir palygintos dvi skirtingos medikamentinės ADT pacientų grupės. Nustatyta, kad tikimybė išsivystyti II tipo cukriniam diabetui yra didesnė tiems pacientams, kuriems skiriami GnRH agonistai nei antiandrogenai. Taip pat pastebėta, kad per pirmuosius trejus GnRH agonistų vartojimo metus II tipo cukrinio diabeto išsivystymo rizika yra didžiausia (RS 1,68; 95 % PI 1,40–2,02) [14].

 

Alternatyva – protarpinė ADT

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE 2021 m. Nr.1



 

© 2006 Visos teisės saugomos.