ULAC: toksoplazmozė – žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia parazitiniai pirmuonys – toksoplazmos, kuriomis dauguma susirgusiųjų užsikrečia valgydami nepakankamai termiškai (iki 60°C temperatūros) apdorotą ar žalią mėsą, dalis – maistui vartodami užkrėstą vandenį, nevirintą pieną, valgydami neplautas daržoves, vaisius, uogas, per užterštas rankas ar kitus daiktus.

Pirminiai imunodeficitai

2021-04-30

Doc. dr. Jolanta Kudzytė,

LSMU MA Vaikų ligų klinika


Imunodeficitas, arba imuniteto nepakankamumas, – tai savarankiškų ligų arba gretutinių sindromų grupės, kurioms būdingas imuninės sistemos nepakankamumas, kliniškai pasireiškiantis polinkiu sirgti dažnomis, sunkiomis infekcijomis. Imunodeficitas gali būti pirminis (PID), dažniau pasireiškiantis vaikams ir paaugliams, ir antrinis – labiau būdingas suaugusiesiems. PID vadinama įgimtų arba paveldėtų ligų, kurių priežastis yra žmogaus imuninės sistemos defektas, grupė. Antrinis imunodeficitas išsivysto dėl įgytų imuninės sistemos pokyčių, atsiradusių veikiant imunotoksinams, tai nėra genetinio defekto pasekmė. Dažniausiai antrinį imunodeficitą sukelia infekcinės ligos, imunosupresantų vartojimas, metabolinės, kraujo ligos, traumos, operacijos ir kita [3].

 

Pirminių imunodeficitų skirstymas ir paplitimas

 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pripažįsta daugiau nei 150 pirminio imunodeficito ligų. Pirminiai imunodeficitai pagal imunologinius fenotipus skiriami į B limfocitų arba antikūnų – humoralinį (sudaro 50 proc.), T limfocitų – ląstelinį (sudaro 30 proc.), kombinuotą T ir B limfocitų, fagocituojančių ląstelių (neutrofilų ir monocitų, sudaro 18 proc.) ir komplemento sistemos (sudaro 2 proc.) imunodeficitus. Nors PID dažnai apibūdinama kaip reta liga, tikri sergamumo šia liga ir ligotumo mastai nežinomi. Pirminių imunodeficitų registrą Europoje pradėjo 1994 m. įkurta Europos imunodeficitų organizacija (ESID). Šios organizacijos pastangomis, 2003 m. pradėta kurti tarptautinė internetinė PID duomenų bazė (www.esid.org). Joje kaupiami visos Europos PID centrų duomenys.

Literatūroje pateikiamas bendras pirminių imunodeficitų dažnis – 1,4–10,1 iš 100 tūkst. naujagimių. Lietuvoje kasmet gimsta apie 30–36 tūkst. naujagimių, todėl per metus iki 75–90 vaikų gali būti sutrikusi imuninė sistema, t. y. daug daugiau nei dabar diagnozuojama ir gydoma [2].

 

 

1 lentelė. Simptomai iš anamnezės, padedantys įtarti imunodeficitq

Ligonio anamnezė

 

Infekcijos

Sunkios, kartotinės, užsitęsusios, atsparios įprastam gydymui, su komp­likacijomis, abscesais

Sukėlėjai

Oportunistinė infekcija

Skiepai

Su komplikacijomis arba diseminuota infekcija (pvz., BCG-itas)

Dermatitas, egzema

Sunki, nuolatinė

Bronchų astma

Sunki, atspari gydymui arba priklausoma nuo hormonų

Lėtinės plaučių ligos

 

Autoimuninės ligos

Citopenija, vaskulitai

Dismorfizmas, mikrocefalija, vystymosi atsilikimas, lėtinė diarėja, vėlyvas virkštelės nukritimas (> 2 sav.)

 

Šeimos anamnezė

Nepaaiškinamos kūdikių mirtys

Žinomas arba įtariamas imunodeficitas

Tėvų kraujomaiša

ŽIV

Limfoma

Autoimuninės ligos (sisteminė vilkligė)

 

 

Kaip bręsta imuninė sistema

 

Motinos sekrecinis imunoglobulinas G (IgGs) apsaugo naujagimį pirmus mėnesius po gimimo. Motinos pienu maitinami kūdikiai gauna juos saugančias medžiagas su pienu: nespecifines (lizocimą, laktoferiną) ir specifines (sekrecinį IgA–slgA). Motinos slgG išnyksta per 4–6 mėn., o tuo metu pradeda gamintis naujagimio IgG. Dėl tokio imuninės sistemos brendimo susidaro fiziologinė hipogamaglobulinemija. Jei ji užsitęsia ilgiau arba būna ryškesnė, infekcijos vaikams kartojasi dažniau.

IgA gaminamas lėčiau nei kiti imunoglobulinai, jo gamyba padidėja 4–5 vaiko gyvenimo metais. Esant sekrecinio IgA, apsaugančio kvėpavimo takus, bei fiziologiniam kitų Ig stygiui, kūdikiai dažnai serga ausų, viršutinių ir apatinių kvėpavimo takų ligomis [4].

 

Pirminio imunodeficito simptomai

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE 2021 m. Nr. 1

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.