Svarbu: viešojoje erdvėje sklindant prieštaringai informacijai, Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad gydytojai akušeriai ginekologai ragina moteris skiepytis nuo COVID-19 ir tokiu būdu apsaugoti save nuo sunkių ligos pasekmių.

Arterinė hipertenzija ir širdies nepakankamumas

2021-06-10

Prof. dr. Gintarė Šakalytė1, Gintarė Neverauskaitė-Piliponienė1 

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Medicinos akademija, Kardiologijos klinika



Pirminė arterinė hipertenzija – liga, kuriai būdinga nežinomos kilmės ilgalaikis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, ilgainiui pažeidžiami organai taikiniai – širdis, smegenys, kraujagyslės ir inkstai, reikšmingai didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. AH serga trečdalis suaugusios populiacijos, ji siejama su daugiau nei 7,5 milijonų mirčių per metus [1]. AH yra reikšmingas rizikos veiksnys kardiovaskulinėms ligoms – išeminei širdies ligai, prieširdžių virpėjimui, periferinėms kraujagyslių ligoms. Pasaulio kardiologai sutaria, kad AH yra pagrindinė širdies nepakankamumo (ŠN) priežastis – iki 91 proc. širdies nepakankamumą lemia ilgalaikis arterinio kraujo spaudimo padidėjimas [2]. Rizika susirgti ŠN tiesiogiai priklauso nuo arterinės hipertenzijos laipsnio, didėja esant gretutinėms ligoms (cukriniam diabetui ir nutukimui) [3]. Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius keletą metų ŠN sergančiųjų skaičius nuosekliai didėja (2017 m. 30,8/1 000 tūkst. gyv., 2019 m. 31,95/1 000 tūkst. gyv.). Siekiant išvengti ir (arba) atitolinti ŠN vystymąsi, gerinti pacientų prognozę jau sergant ŠN svarbu gydyti ligas, didinančias ŠN atsiradimo tikimybę. 

 

Nuo hipertenzijos iki nepakankamumo

 

Hipertenzijos sukeliamas širdies nepakankamumas vystosi pamažu dėl nuolatinės perkrovos slėgiu, vėliau prisideda perkrova tūriu. Kairiojo skilvelio (KS) diastolinis nepakankamumas yra pirmasis širdies nepakankamumo pradžios pasireiškimas AH sergantiems pacientams, progresuojantis iki KS hipertrofijos, vėliau ŠN su išsaugota išstūmio frakcija (ŠNiIF), galop iki ŠN su sumažėjusia išstūmio frakcija (ŠNsIF).

Remiantis klinikine eiga hipertenzinės širdies ligos vystymąsi galima suskirstyti į keturias stadijas (Messerli ir kt.) (1 pav.). Pirmoji – izoliuota diastolinė disfunkcija be KS hipertrofijos. Diastolinė disfunkcija vystosi dėl didėjančio prisipildymo spaudimo. Šioje stadijoje pacientas neturi ŠN būdingų simptomų. Išliekant nekontroliuojamai hipertenzijai, vystosi koncentrinė širdies hipertrofija (didėja KS masė, mažėja KS tūris). KS hipertrofuoja dėl padidėjusio pokrūvio, didesnio renino, angiotenzino ir aldosterono bei simpatinės nervų sistemos aktyvumo. Sutrinka KS relaksacija, KS prisipildymas diastolės metu, taip diastolinis nepakankamumas progresuoja – pereinama į II klinikinės eigos stadiją. Jau išsivysčius KS hipertrofijai, rizika toliau vystytis ŠN išauga dramatiškai. Rizika atsirasti ŠNiIF ar ŠNsIF išlieka, net jei šioje stadijoje būtų koreguotas kraujospūdis, nes ŠN atsiradimas tiesiogiai susijęs su KS masės indekso augimu [4]. III stadija apibrėžia ŠNiIF – prasideda ŠN klinika, tačiau dar nėra sistolinės disfunkcijos, išstūmio frakcija yra išsaugota. IV stadija apibrėžia ŠNsIF – vystosi dilatacinė kardiomiopatija, atsiranda sistolinė disfunkcija. Tai galutinė ŠN stadija, atsirandanti išliekant KS perkrovai slėgiu bei tūriu [5].

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE 2021 m. Nr. 4

 

© 2006 Visos teisės saugomos.