Svarbu: viešojoje erdvėje sklindant prieštaringai informacijai, Sveikatos apsaugos ministerija atkreipia dėmesį, kad gydytojai akušeriai ginekologai ragina moteris skiepytis nuo COVID-19 ir tokiu būdu apsaugoti save nuo sunkių ligos pasekmių.

10 dažniausių mitų apie krūties vėžį

2021-06-10

 

Dr. Agnė Čižauskaitė1, Oleg Aliošin2

1Klaipėdos universitetinė ligoninė, Onkologijos departamentas, Krūtų chirurgijos poskyris

2Klaipėdos universitetinė ligoninė, Chirurgijos departamentas, Pilvo ir endokrininės chirurgijos klinika, Pilvo ir robotinės chirurgijos skyrius 

 

Krūties vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Remiantis naujausiais epidemiologiniais duomenimis, Europos Sąjungoje suserga 1 iš 11 moterų. Todėl nenuostabu, kad šią geriausiai žinomą ligą yra apipynę gausybė įvairių mitų, dažnai klaidinančių visuomenę ir bloginančių tiek atrankinių patikrų lankomumo rezultatus, tiek ir gydymo pasirinkimą. Norėčiau aptarti ir pasistengti paneigti 10 populiariausių.

 

1 MITAS. Šia liga serga vyresnio amžiaus moterys

 

Šiame mite yra tik dalis tiesos. Tiesa, kad moteriška lytis bei vyresnis amžius yra reikšmingiausi krūties vėžio rizikos veiksniai, tačiau naujausi statistiniai duomenys rodo, jog didžiausia sergančiųjų moterų amžiaus grupė yra nuo 45 iki 69 metų, kai dar prieš kelerius metus ši grupė buvo nuo 55-erių [1]. Šiandien skaičiuojama, kad 1 iš 5 moterų, sergančių krūties vėžiu, yra jaunesnė nei 50-ties, o šiek tiek mažiau nei 5 proc. (maždaug 1 iš 25) yra net jaunesnė nei 40-ties [2]. Be to, nereikėtų pamiršti, kad 1 proc. sergančiųjų kasmet sudaro vyrai [3].

 

2 MITAS. Riziką susirgti didinantys veiksniai

 

Visus krūties vėžio riziką didinančius veiksnius paprastai skirstome į keletą grupių, tai – pastovūs (pvz., amžius, moteriška lytis, patogeninės genų mutacijos, ilgalaikis estrogenų poveikis dėl ankstyvos menarchės ar vėlyvos menopauzės etc.), kintami (pvz., vėlyvas pirmas gimdymas, pakaitinės hormoninės terapijos vartojimas, nutukimas etc.) ir aplinkos veiksniai (pvz., darbas pesticidų pramonėje etc.) [2]. Deja, įvairiuose nepatikimuose internetiniuose šaltiniuose galima rasti daugybę papildomų, moksliškai neįrodytų rizikos veiksnių. Išskyriau populiariausius, susijusius su sveikata, higiena bei gyvenimo būdu. Sveikatos grupėje dažniausiai minimi yra pagalbinis dirbtinis apvaisinimas, kurio krūties vėžio rizika vyresnėms nei 40 metų moterims moksliškai nėra įrodyta, daugkartiniai nėštumo nutraukimai, krūtų implantai bei krūties sužalojimai anamnezėje. Higienos grupėje galite rasti tokius veiksnius kaip antiperspirantuose esančių aliuminio druskų poveikis krūties ar limfoidiniam pažasties srities audiniams, liemenėlių (ypač su metaliniais lankeliais) dėvėjimas, auskarai krūties spenelyje ar net areolės plaukelių epiliacija. Gyvenimo būdo grupėje paminėtini mokslinių įrodymų stokojantys veiksniai yra mobiliojo ryšio telefonų laikymas liemenėlėje sportuojant, naktinis pamaininis darbas, cukraus vartojimas (nesant nutukimo) ar aplinkos teršalai.

3 MITAS. Jei šeimoje ar giminėje yra sergančiųjų krūties vėžiu, tikimybė susirgti – 100 proc.

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE 2021 m. Nr. 4

 

© 2006 Visos teisės saugomos.