Lėtinio skausmo pandemija niekur nedingo…

2021-09-21

Skausmo problema visada buvo labai aktuali. Dar labiau ji išryškėjo pandeminiu laikotarpiu, kada medicininių paslaugų prieinamumas tapo sudėtingesnis ir patiems pacientams neretai teko užsiimti savigyda. Deja, dažniausiai buvo manipuliuojama skausmą malšinančiais preparatais, neįvertinant, jog jie gali atnešti daugiau žalos nei naudos… Mokslininkų nuomone, skausmo pacientų pokovidinėje eroje gali padaugėti. Todėl natūraliai aktualesnė tampa ir lėtinio skausmo prevencija. Šiais ir kitais šiandienės skausmo medicinos klausimais kalbamės su Lietuvos skausmo draugijos prezidentu doc. dr. Arūnu Ščiupoku.

Gyvename didelių pokyčių laikotarpiu. Pasaulyje siaučiant COVID-19 pandemijai, deja, niekur nedingo ir lėtinio skausmo pandemija. Kaip vertinate bendrą situaciją šiuo požiūriu?

Užplūdus COVID-19 bangai tikrai niekur nedingo kita – lėtinio skausmo pandemija. Ir ne tik nedingo, bet, rodos, jos mastai netgi auga, lėtinis skausmas kiek keičia ir savo veidą. Juk visi grėsmės akivaizdoje, bent jau jos pradžioje, užsidarėme į savo asmeninius „burbuliukus“, sutriko aktyvi fizinė ir emocinė veikla. O skausmo plėtrai to tik ir reikėjo! Nes skausmas, būdamas jutimine ir emocine patirtimi, tik tuomet adekvačiai tarnauja organizmo reikmėms, kai mūsų fizinė ir psichinė veikla irgi yra adekvačios. COVID-19 pandemijos metu paaiškėjo, jog daugeliui šia liga persirgusių asmenų išsivystė gausybė pokovidinių sindromų, tarp kurių yra ir besitęsiantis, keliantis grėsmę tapti lėtiniu skausmas.

 

Ar pandeminis laikotarpis reikšmingai paveikė skausmo gydymo paslaugų prieinamumą? Kaip savo veiklą teko keisti skausmo gydymo specialistams? O gal didelių pokyčių neįvyko?  

Pandemija pradžioje mus visus labai išgąsdino. Užsidarėme ir uždarėme absoliučiai viską, nutraukėme ir skausmo diagnozavimo bei gydymo paslaugas. Kurį laiką konsultacijos buvo teikiamos tik telefonu. Tačiau tai truko neilgai, medicina juk negali gyvuoti be tiesioginio kontakto su pacientais. Jau praėjusios vasaros pradžioje Skausmo kliniką užplūdo eilėse užsibuvę pacientai, o vėliau, jau rudeniop, ir tie, kuriems virusas paūmino lėtinio skausmo problemas. Taigi, atsirado ir „pokovidinio skausmo“ pacientų. Skausmo diagnozavimo ir gydymo paslaugų prieinamumas neišvengiamai kiek sutriko, bet, kur personalas gausesnis, pavyzdžiui, LSMUL Kauno klinikų Skausmo gydymo poskyryje, normalus ritmas gana greitai buvo atkurtas ir šiuo metu darbas vyksta normaliu režimu. 

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 6

 

© 2006 Visos teisės saugomos.