Patyrusių specialistų rankose – nauji skausmo valdymo bei gydymo moduliai

2021-09-21

Skausmo gydymas ir valdymas – sudėtingas mechanizmas, tačiau pastaruoju metu atrandamos naujos formos ir galimybės padėti šio nemalonaus sindromo kamuojamiems ligoniams. Daug žinių ir nemažą darbo patirtį šioje srityje turinti buvusi LSMU MA absolventė, Švedijos Karolinskos instituto docentė, Stokholmo Šv. Jurgio ligoninės daugiadalykės Skausmo klinikos fizinės reabilitacijos ir skausmo gydymo specialistė, gydytoja algologė Indrė Bilevičiūtė-Ljungar sutiko pasidalyti mintimis apie lėtinio skausmo mechanizmus ir jo gydymo bei reabilitacijos galimybes. 

Kaip galėtumėte pristatyti skausmo problematiką? 

Skausmas labai išplitęs visame pasaulyje. Jis plis ir toliau. Populiacija sensta, todėl skausmo problema taps vis aktualesnė tarp vyresnio amžiaus žmonių. Pagal sukauptus duomenis, skausmas visame pasaulyje tampa sunkesne ligų našta už daugelį kitų patologijų – lenkia netgi širdies ir kraujagyslių ligas, depresiją. Skausmas labai veikia žmogaus funkcijas – aktyvumą, kasdienį gyvenimą, jo kokybę. Aišku, nuo skausmo nenumirštama, dėl to jam nėra skiriama tiek daug dėmesio, kiek jo skiriama kitoms mirtį sukeliančioms ligoms. Kol kas susiformavusi nuomonė, jog idealių vaistų skausmui gydyti nėra. Medikamentai apskritai yra tiktai dalis viso skausmo gydymo. Dėl to gydant lėtinį skausmą labai reikšminga tampa reabilitacija. 

Kas lėmė jūsų susidomėjimą šia sritimi, paskatino gilintis į ją ir save realizuoti kaip skausmo gydymo specialistę?

Gyvenime daug ką lemia atsitiktinumai... Mane visada domino vidiniai procesai, lemiantys gerą žmogaus savijautą, t. y. kodėl jis laimingas, patenkintas gyvenimu. Labai anksti pradėjau domėtis opioidais, opioidinėmis medžiagomis ir supratau, kad mes turime labai daug vidinių opioidinių medžiagų, vidinių endokanabinoidų, kurių koncentraciją ir išsiskyrimą galime reguliuoti įvairiais veiksniais ir jaustis laimingi. Per atsitiktinumą patekusi į Švedijos Karolinskos institutą, pasinėriau į veiklą, susijusią su eksperimentiniais skausmo modeliais. Man norėjosi ir buvo įdomu suprasti skausmą, jo mechanizmus. Žinojau, kad opioidai yra labai stiprūs skausmo slopikliai, visų sistemų reguliatoriai – tai labai stipri sistema, bet kai tapau kliniciste, supratau, kad opioidai nėra tikrieji skausmo malšintojai ir jų naudojimas – ne sprendimas. Būtent pats žmogus labai daug šios medžiagos gali pasigaminti aktyviai judėdamas, valgydamas gerą maistą, būdamas geros nuotaikos, laiką leisdamas su gera kompanija. Čia ir yra mūsų, skausmo reabilitologų, niša – kaip pagerinti žmonių gyvenimo kokybę ir kaip juos išmokyti valdyti savo skausmą.

Plačiau skaitykite LIETUVOS GYDYTOJO ŽURNALE, 2021 m. nr. 6

 

© 2006 Visos teisės saugomos.