Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, jog Jungtinei Karalystei (JK) nusprendus pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) be susitarimo („kietasis“ BREXIT), JK pagamintos arba sertifikuotos medicinos priemonės nebeatitiktų teisės aktų reikalavimų ir negalėtų būti tiekiamos Lietuvai. Dėl to gali sutrikti medicinos priemonių tiekimas ir atsirasti kliūčių sklandžiam ir kokybiškam gydymo paslaugų teikimui.

Kada ir kaip gydyti bioplėves sergant lėtiniu sinusitu

2018-12-03

Santrauka. Bioplėvių kilmė sunkina jų pašalinimą. Šiuolaikiniai bioplėvių gydymo metodai nesukelia ilgalaikio efekto.

 

Apžvalginio straipsnio tikslas

Nustatyta, kad ant lėtiniu rinosinusitu sergančių pacientų sinusų gleivinės randamos bioplėvės lemia blogesnius pooperacinius rezultatus. Straipsnis apžvelgia naujausius klinikinius tyrimus apie bioplėvių gydymo efektyvumą sergant lėtiniu rinosinusitu.

 

Nauji radiniai

Bioplėves sudaro bakterijų bendrija. Bendrijos bakterijos yra atsparesnės antibiotikams nei laisvos tų pačių bakterijų formos. Paprastai, vos tik nutraukus bioplėvių gydymą antibiotikais, liga atsinaujina, be to, antibakterinis gydymas gali nepalankiai veikti normalią mikroflorą. Surfaktantai gali pagerinti klinikinius rezultatus, bet jų naudojimą riboja šalutiniai reiškiniai. Apie kitų gydymo metodų, suardančių ar pašalinančių bioplėves (pvz., ultragarso panaudojimas), efektą pranešama keliuose mažos apimties klinikiniuose tyrimuose.

 

Bioplėvės yra mikrobų bendrija, kur mikroorganizmai keičiasi augimo ir genų fenotipo kopijomis. Kolonija yra prikibusi prie paviršiaus ir ją apsupa pačių pasigaminta tarpląstelinė matrica. Nors tokios bendrijos dažniau randamos ant sergančiųjų lėtiniu rinosinusitu gleivinės nei sveikų, jų vaidmuo uždegimo sukėlimo ir palaikymo procese nėra tiksliai žinomas. Tačiau turimi įrodymai leidžia įtarti, kad bioplėvės sukelia imuninius atsakus ir, tikėtina, dalyvauja patogenezėje. Todėl pradėtos naudoti priemonės, kurios suardo bioplėves ar jas pašalina nuo gleivinės paviršiaus.

 

Nosies mikroflora

Daugėja duomenų, kad nosies ertmės mikrobiologija sergant lėtiniu rinosinusitu kinta. Pagerėjusi histologinė ir molekulinės mikrobiologijos technika suteikia galimybių nustatyti bakterijų kolonijų kilmę ir padeda suprasti, kurie mikroorganizmai dalyvauja lėtinio rinosinusito patogenezėje. Šiuolaikinės diagnostinės priemonės efektyvesnės, nes nepriklauso nuo mikroorganizmų auginimo terpių, be to, tik nedaugelis nosies bakterijų ir grybelių rūšių auga standartinėse terpėse.

Daugelyje straipsnių nurodoma, kad, sergant lėtiniu rinosinusitu, dažniau nei sveikiems žmonėms randamos bioplėvės: Haemophilus influenzae – 89 proc.; Staphylococcus aureus – 44 proc.; Streptococcus pneumoniae – 22 proc.; Pseudomonas aeruginosa – 11 proc.; grybelių randama iki 89 proc. atvejų, o iš 3 sveikų asmenų Haemophilus influenzae rasta 2; Streptococcus pneumoniae ir grybelis – 1. Mikrofloros rūšys priklauso nuo regiono geografinės padėties, ypač tai būdinga grybeliams – kai kuriose vietovėse šis sukėlėjas pasitaiko retai.

Sergant lėtiniu rinosinusitu, bakterinės mikrokolonijos driekiasi po gleivinės viršutiniu sluoksniu. Dažniausiai tokių mikrokolonijų gleivinėje sudaro S.aureus – jos nesukelia uždegimo reakcijos, o tokia bakterijų sankaupa gleivinėje yra apsaugota nuo bioplėvės mechaninio pašalinimo.

 

Ar bioplėvės sukelia lėtinį rinosinusitą?

Tikėtina, kad laisvas bakterijas jungtis į bioplėves skatina stresiniai aplinkos veiksniai, kurie turi įtakos prikibimui prie gleivinės kontroliuojančias funkcijas, paveikia bakterijų priedėlius (žiuželius, plaukelius) ir mikroorganizmai pradeda gaminti tarpląstelinę medžiagą – matricą. Bioplėvės randamos ne visiems sergantiems LRS ir nėra žinoma, kodėl jos vieniems formuojasi, o kitiems – ne. Pastebėta, kad pacientų, turinčių bioplėves, LRS pooperacinė eiga būna sudėtingesnė, jie dažniau lankosi pas gydytojus, pablogėja jų gyvenimo kokybė. Naujausi klinikiniai tyrimai taip pat parodė, kad bioplėvės, prikibusios prie operacijos metu pažeisto nosies epitelio, sukelia ryškesnį imuninį atsaką nei bakterijų kolonizacija ant sveiko (normalaus) epitelio. Įtariama, kad bioplėvės aktyvina T limfocitus Th2, iškreipiančius sergančiojo prisitaikomuosius imuninius atsakus.

Kadangi turima įrodymų, kad bioplėvės gali veikti LRS patogenezę ir bloginti ligos prognozę, kyla klausimas, ar galima bioplėves pašalinti mechaniškai ir taip pagerinti klinikinę ligos baigtį.

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2018 m. Nr. 1

 

 

© 2006 Visos teisės saugomos.