Pernai kovai su Parkinsono liga išleista 4,8 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tai – 14 proc. daugiau nei 2017 m., kai buvo panaudota per 4,17 mln. eurų.

Laimo liga otorinolaringologo praktikoje

2019-03-15

Donata Vaitkūnaitė, prof. dr. Eugenijus Lesinskas

VUL SK Ausų, nosies ir gerklės ligų centras

 

Šio straipsnio tikslas – remiantis literatūros šaltiniais apžvelgti Laimo ligos etiologiją, epidemiologinius duomenis, klinikinį pasireiškimą, gydimą bei prevencines priemones, ypač atkreipiant dėmesį į ligos pasireiškimą otorinolaringologijos srityje. Laimo liga – tai lėtinė ar pasikartojančios eigos transmisinė, endeminė infekcinė liga, pažeidžianti įvairius organus ir sistemas, sukeliama spirochetų klasės gramneigiamos bakterijos Borrelia. Ligos eiga skiriama į tris stadijas: pirmoji – lokalios infekcijos stadija (pasireiškia migruojančia eritema bei bendro pobūdžio negalavimu), antroji – diseminacijos stadija (būdingi nervų sistemos, sąnarių, raumenų pažeidimai), trečioji – lėtinės ligos stadija (būdingi įvairaus intensyvumo neurologiniai simptomai). Į ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoją pacientai gali kreiptis dėl simptomų, pasireiškiančių neuroboreliozės metu galvos ir kaklo srityje.

 

Laimo liga (Boreliozė, Laimo boreliozė) – tai lėtinė ar pasikartojančios eigos transmisinė, endeminė infekcinė liga, pažeidžianti įvarius organus ir sistemas [1,2,3]. Ligos sukėlėjas yra spirochetų klasės gramneigiamos bakterijos Borrelia. Pagal DNR yra išskiriama 11 rūšių, iš kurių patogeniškos žmogui yra trys: Borrelia afzelii (dominuoja Baltijos šalyse), Borrelia burgdorferi sensu stricto (paplitusi Šiaurės Amerikoje), Borrelia garinii [2,3,4,5,6].

Laimo liga paplitusi šiauriniame pusrutulyje – Šiaurės Amerikoje (JAV, Kanada), Rusijos Federacijoje, Europoje. Baltijos šalyse Borrelia bakterijas nešioja 11,5 proc. Ixodes ricinus erkių [4,6]. Didžiausias užkrėstumas Lietuvoje yra Tauragės, Panevėžio, Molėtų rajonuose [3,4]. Kasmet Laimo liga Lietuvoje suserga daugiau kaip 2000 žmonių [3,4].

Lietuvoje Laimo ligą platina Ixodes ricinus ir Ixodes persulcatus erkės [4]. Borrelia bakterijas gali pernešti tik erkių patelės – dažniausiai žmogų užkrečia nimfos, nors gali ir suaugusi erkė [4,5]. Bakterijos kolonizuoja erkės žarnyną, iš ten patenka į jos limfinę sistemą, kuri yra susijusi su erkės seilių aparatu. Įsisiurbusi erkė žmogaus krauju maitinasi parazitiškai – įtraukdama ir išspjaudama, taip su erkės seilėmis Borrelia bakterijos pateka į žmogaus organizmą [1,2,3,4]. Kad užkrėstų žmogaus organizmą, erkė turi būti įsisiurbusi ilgiau nei 24 val. [1].

Nimfos aktyviausios būna vėlyvu pavasario ir vasaros laikotarpiu, todėl sergamumas Laimo liga didžiausias yra vasaros ir ankstyvo rudens periodu [4,5,7].

 

Pirmoji Laimo ligos stadija

Lokalios infekcijos stadija pasireiškia praėjus kelių dienų ar savaičių inkubaciniam periodui po erkės įkandimo [1,8]. Liga pasireiškia neryškiais bendro pobūdžio negalavimais: bendru silpnumu, galvos, sąnarių ir raumenų skausmais, subfebriliu karščiavimu, limfadenopatija [1,5,9]. Ryškiausias šios stadijos požymis yra migruojanti eritema (erhytema migrans), stebima 80–91 proc. atvejų [2,3,9]. Tai raudonas, dažnai skausmingas, niežtintis, didesnis nei 5 cm ploto odos bėrimas, susiformuojantis erkės įkandimo vietoje. Bėrimas plečiasi formuodamas koncentrinį žiedą aplink eriteminę zoną („buliaus akies“, „taikinio“ simptomas) [2,5,7]. Gerai vaskulizuotose zonose (veide, kakle, krūtinėje) eritema gali būti vientisa, o 20 proc. atvejų stebimi daugybiniai židiniai [7,9].

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2018 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.