Pernai kovai su Parkinsono liga išleista 4,8 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tai – 14 proc. daugiau nei 2017 m., kai buvo panaudota per 4,17 mln. eurų.

Gydytojų perdegimo sindromas

2019-03-15

Prof. habil. dr. Nora Šiupšinskienė1, Brigita Šaduikytė2

1 LSMU MA Ausų, nosies, gerklės ligų klinika, 2 LSMU

 

Reikšminiai žodžiai: perdegimo sindromas, streso poveikis, sveika gyvensena.

Santrauka. Šio straipsnio tikslas – apžvelgti perdegimo sindromo pasireiškimą tarp gydytojų bei aptarti galimus jo valdymo būdus. Perdegimo sindromo paplitimo padidėjimas tarp sveikatos priežiūros darbuotojų siejamas su pastaraisiais dešimtmečiais itin sparčia medicinos mokslo pažanga, technologijų tobulėjimu ir dėl to didėjančiais reikalavimais sveikatos priežiūros darbuotojų profesinei kvalifikacijai. Tyrimų duomenimis, medikų profesinio perdegimo rodikliai šiuo metu yra itin aukšti, todėl kiekvienam svarbu žinoti, kokios aplinkybės sąlygoja perdegimą, kaip atpažinti jo ženklus ir pasirūpinti savimi.

 

Savo asmeninių ribų nusistatymas, įtampos lygio įvertinimas ir rūpinimasis savimi yra gyvybiškai svarbūs komponentai norint išlikti fiziškai ir psichiškai sveiku žmogumi. Tačiau gydytojams šiuos komponentus pritaikyti kasdieniame darbe – neretai nemenkas iššūkis.

 

Kodėl kenčiame nuo perdegimo sindromo?

Sakoma, kad regbio žaidėjai, tokie kaip Brianas O’Driscollas ar Danas Carteris, gimsta tik kartą per šimtmetį. Jie turi įgūdžių, nuosekliai laikosi aukštų standartų, yra psichiškai stiprūs ir priima gerus sprendimus net patirdami nemenką spaudimą. Šie žaidėjai turi stiprią darbo etiką tiek mokyme, tiek žaidime ir gali prisitaikyti įvairioje aplinkoje. Nors yra talentingi, jie išlieka komandiniais žaidėjais, turinčiais lyderio savybes. Tiesą sakant, jie turi visas savybes, kurias šiais laikais privalo turėti ir medicinos specialistai. Neretai iš mūsų tikimasi pačių geriausių rezultatų, mums sukuriami dideli lūkesčiai, ir jeigu rezultatas yra prastas arba padarome klaidų, susiduriame su itin neigiama pacientų ir visuomenės reakcija. Nenuostabu, kad gydytojai dėl darbo neretai perdega bei tampa abejingi savo darbui.

Perdegimo lygis tarp medicinos specialistų yra 20 proc., o kai kuriais atvejais net 60 proc. didesnis, lyginant su bendrąja populiacija, neatsižvelgiant į gydytojo specialybę ir darbo stažą [1]. Panašios išvados gautos daugelyje įvairiose šalyse atliktų tyrimų, kuriuose taip pat nustatyta, jog didžiausias savižudybių skaičius yra tarp gydytojų anesteziologų ir gydytojų psichiatrų [2, 3]. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad stresas – XXI amžiaus sveikatos epidemija. Prognozuojama, kad iki 2020 m. penkios dažniausiai pasireiškiančios ligos pasaulyje bus susijusios su stresu. Tai reiškia, kad kas ketvirtas iš mūsų turime riziką susirgti streso sukelta liga.

 

Streso nauda ir žala

Tačiau norime to ar ne, stresas mūsų gyvenime yra reikalingas. Svarbiausia, kad jis būtų valdomas. Yra tiesioginis ryšys tarp patirto streso ir mūsų veiklos rezultatų; su pernelyg mažu stresu mes galime būti tingūs ir neišnaudoti savo potencialo, tuo tarpu su pernelyg dideliu stresu rizikuojame „perdegti“ ir prarasti džiaugsmą atlikdami savo darbą. Kiekvienas iš mūsų turi savo „optimalų“ streso lygį, kuris mus suaktyvina ir leidžia atskleisti geriausius savo gebėjimus. Tai vadinama „pasiruošimo zona“ – tą jaučia ir sportininkai prieš prasidėsiančias varžybas, ir mes patys artėjant laikui pradėti numatytus darbus [1].

Maždaug prieš 20 metų stresas nebuvo laikomas kenksmingu ir vietoj to atrodė kaip kažkas, ką patiriame kiekvienas ir ką reikia įveikti, nugalėti. Dabar turime tvirtų įrodymų apie ryšį tarp streso ir fizinių ligų. Žinoma, jog stresas susijęs su nerimu ir panika, nuovargiu, perdegimu, nuotaikos sutrikimais ir polinkiu į savižudybę [4]. Stresas gali prisidėti prie nemažai genetinių ar paveldimų psichikos ligų išsivystymo, tokių kaip bipolinis nuotaikos sutrikimas ir šizofrenija. Nustatytas ryšys tarp streso ir didelio kraujo spaudimo, miokardo infarkto, nutukimo, virškinimo trakto ligų, sąnarių ir odos uždegimų atsiradimo. Neseniai stresas netgi buvo susietas su priešlaikiniu senėjimu ir demencija. Net kai kuriuos vėžio atvejus sunkina nuolat patiriamas stresas. Nuolatinė streso būsena gali daryti įtaką padidėjusiam alkoholio vartojimui, rūkymui, didina nelaimingų atsitikimų riziką [5]. Mes galime paveldėti jautrumą stresui, pavyzdžiui, kai kurie žmonės yra nerimastingi nuo gimimo ir gali patirti stresą lengviau nei kiti, tačiau nėra įrodymų, kad genetiniai veiksniai stresui atsirasti būtų itin reikšmingi. Dauguma stresorių yra labai individualūs, priklauso nuo mūsų mąstysenos ir gebėjimo susidoroti su užduotimis, mūsų atsparumo lygio, požiūrio į gyvenimą (optimizmas ir pesimizmas), aplinkos, kurioje gyvename, spaudimo, su kuriuo mes susiduriame, mūsų gebėjimo susidoroti su nelaimėmis bei gyvenimo pokyčiais. Nemažai reikšmės turi ir mūsų gyvenimo būdas (mityba, fizinis aktyvumas), mūsų santykiai su draugais ir šeima bei finansai [6].

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2018 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.