Pernai kovai su Parkinsono liga išleista 4,8 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF), praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tai – 14 proc. daugiau nei 2017 m., kai buvo panaudota per 4,17 mln. eurų.

Profesinis perdegimas tarp gydytojų otorinolaringologų Lietuvoje

2019-03-15

Prof. habil. dr. Nora Šiupšinskienė1, Brigita Šaduikytė2

1 Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos Ausų, nosies ir gerklės ligų klinika, 2 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

 

Reikšminiai žodžiai: profesinis perdegimas, depersonalizacija, emocinis išsekimas.

Santrauka. Straipsnyje analizuojama perdengimo sindromo raiška tarp gydytojų otorinolaringologų Lietuvoje. Iki šiol perdegimo sindromo paplitimas tarp gydytojų otorinolaringologų Lietuvoje nebuvo tirtas. Empirinio tyrimo metu atlikta anoniminė gydytojų otorinolaringologų, dirbančių didžiosiose Lietuvos ligoninėse (Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje), apklausa. Tyrime dalyvavo 80 gydytojų specialistų, kontrolinę grupę sudarė 30 IT specialistų. Apklausos metu buvo naudojamas kiekybinis tyrimo metodas – anoniminė apklausa raštu. Naudotas Ch. Maslach perdegimo sindromo vertinimo klausimynas (angl. Maslach Burnout Inventory – MBI) ir papildomai sudaryti klausimai, parodantys demografinius rodiklius. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog 38 proc. gydytojų kenčia nuo perdegimo sindromo, kitaip nei kontrolinę grupę sudarę IT specialistai, kuriems profesinio perdegimo sindromas nebuvo nustatytas.

 

Perdegimas – emocinis, protinis ir fizinis išsekimas, sukeltas pernelyg didelio ir užsitęsusio streso. Netenkama motyvacijos ir susidomėjimo tuo, kuo užsiimama, jaučiamasi beviltiškai, lengvai įsižeidžiama, linkstama į cinizmą [1]. Profesinio perdegimo sindromą 1970 m. pradėjo tyrinėti vokiečių kilmės psichoanalitikas H. J. Feundenbergeris. Perdegimo terminą pirmą kartą jis apibrėžė 1974 m., norėdamas apibūdinti specialistų, teikiančių pagalbą žmonėms, fizinį ir psichinį išsekimą, kaip nuovargį ar nusivylimą, atsirandantį dėl profesinių santykių, kurie nedavė laukiamų rezultatų [2]. Šiuolaikinėje literatūroje yra labiau paplitęs Ch. Maslach pateiktas profesinio perdegimo sindromo apibrėžimas. Mokslininkės teigimu, profesinis perdegimas yra patiriamas dėl ilgalaikio atsako į stresą darbo vietoje [3].

Ji išskiria tris pagrindinius šio reiškinio komponentus:

1. Emocinis išsekimas (angl. emotional exhaustion).

2. Depersonalizacija (angl. depersonalization).

3. Sumažėję asmeniniai laimėjimai (angl. reduced personal accomplishment).

 

Profesinio perdegimo sindromo sudedamosios dalys

Emocinis išsekimas:

fizinių ir emocinių išteklių išeikvojimas, persidirbimo jausmas, negebėjimas vykdyti iškeltų reikalavimų

Depersonalizacija:

neigiamas, abejingas, ciniškas požiūris į darbą, pareigas, bendradarbius, klientus

Sumažėję asmeniniai laimėjimai:

žmogaus bejėgiškumas, kompetencijos stokos pojūtis, darbo pasiekimų ir efektyvumo trūkumas

 

Siekiant įvertinti profesinį perdegimą, Ch. Maslach ir bendraaut. sukūrė standartizuotą profesinio perdegimo sindromo vertinimo instrumentą, kurį pavadino MBI metodu (angl. Maslach Burnout Inventory) [4]. Iki šiol šis Maslach modelis yra pirmaujantis perdegimo tyrimų srityje. Jame pateikiami klausimai apima visas tris dimensijas – emocinį išsekimą, depersonalizaciją bei sumažėjusius asmeninius laimėjimus. Ilgą laiką buvo diskutuota dėl perdegimo sindromo proceso komponentų eiliškumo. Maslach Burnout Inventory kūrėjų teigimu, emocinis išsekimas yra pagrindinis ir pirminis profesinio perdegimo sindromo komponentas, vėliau išsivysto du neigiami požiūriai: vienas – nukreiptas į kitus (depersonalizacija), kitas – į save (sumažėję asmeniniai laimėjimai) [5]. Svarbu pabrėžti, kad profesinis perdegimas ir stresas darbe yra visiškai skirtingos sąvokos. Stresas sukelia pasiruošimo reakciją bei adaptuoja mūsų organizmą įveikti būsimą užduotį, po kurios jaučiame nuovargį. Profesinis perdegimas – tai daugiadimensinis reiškinys, kurio metu individas ilgą laiką nesėkmingai stengiasi įveikti neigiamus stresorius [6]. Sergant perdegimo sindromu, po įprasto poilsio laiko mes neatsigauname ir vis tiek jaučiamės pavargę, neįgauname jėgų, darbe ir toliau sunku atlikti užduotis, spręsti problemas.

Plačiau apie tai skaitykite „Otorinolaringologijos aktualijos“ 2018 Nr. 2

 
 

© 2006 Visos teisės saugomos.