Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymui aiškiau apibrėžti laisvalaikio, pramogų ir sporto paslaugas, kurioms yra taikomi apribojimai karantino metu. Vyriausybės nutarimu buvo patikslinta, kokioms laisvalaikio, sporto ir pramogų paslaugoms taikomi ribojimai, nustatant, kad draudžiama teikti laisvalaikio, sporto įrenginių eksploatavimo, sporto klubų, pramogų, poilsio, baseinų, pirčių (išskyrus viešąsias pirtis, skirtas asmenų higienos poreikiams tenkinti), diskotekų, šokių salių, kino teatrų ir kino klubų paslaugas.

Lietuviškojo vaikų balso neįgalumo indekso klausimyno kultūrinė adaptacija ir validacija

2020-11-03

Rita Šimkienė1,

prof. habil. dr. Nora Šiupšinskienė2,3,

prof. dr. Eugenijus Lesinskas4,

Petras Purlys5

 

1Vaikų ligoninė, VUL SK filialas,Vaikų chirurgijos centras, Ausų, nosies, gerklės ir akių ligų skyrius,

2LSMUL KK Ausų, nosies, gerklės ligų klinika

3Klaipėdos universitetas

4VUL SK Ausų, nosies, gerklės ligų centras

5UAB „Litronika“

 

Darbo tikslas buvo parengti lietuvišką vaikų balso neįgalumo indekso (vBNI) klausimyno versiją ir įvertinti psichometrines klausimyno savybes. Lietuviška vBNI klausimyno versija buvo paruošta pagal standartinius klausimynų vertimo ir adaptavimo procedūros reikalavimus, verčiant klausimyną iš anglų kalbos į lietuvių ir iš lietuvių atgal į anglų, komiteto peržiūros ir galutinės lietuviškos vBNI klausimyno versijos psichometrinių savybių testavimą. Ištirti 126 vaikai nuo 4 iki 13 metų. Tyrime dalyvavo dvi grupės: vaikai, kuriems yra disfonija (n = 70), ir kontrolinė grupė, neturinti balso sutrikimų (n = 56). Klausimyną pildė tėvai. Atlikta rezultatų statistinė analizė, siekiant įvertinti lietuviško vBNI klausimyno patikimumą, pagrįstumą, jautrumą ir specifiškumą. Nustatytas geras lietuviškos vBNI versijos vidinis nuoseklumas (Kronbacho α = 0,938). Tyrimo pakartotinė analizė parodė, kad yra stipri koreliacija tarp abiejų testavimų (r = 0,949) disfonijų ir kontrolinėje grupėse. Bendras vBNI klausimyno įvertis buvo reikšmingai didesnis disfonijų grupės pacientams nei kontrolinės: atitinkamai 26,16 ± 11,84 ir 2,43 ± 2,61 (p <0,001). Panašūs rezultatai buvo gauti visose vBNI skalėse. Nustatytas klausimyno balų įvertis, kuris yra optimalus norint atskirti disfoniškus pacientus nuo sveikų. Lietuviška vBNI versija yra patikimas, pagrįstas ir jautrus instrumentas, padedantis įvertinti vaikų balso sutrikimus, lengvas naudoti kasdienėje klinikinėje praktikoje.

 

Įvadas

Disfonija yra dažnai diagnozuojama vaikų amžiuje. Paplitimas vaikų populiacijoje varijuoja nuo 6 iki 23 proc. (1–4, 6–7), iki 38 proc. tarp mokyklinio amžiaus vaikų [6, 7]. Balso sutrikimai neigiamai veikia vaiko gyvenimo kokybę, socialinę, kasdienę veiklą, komunikacijos galimybes [1, 8]. Dažniausia užkimimo priežastis yra balso klosčių mazgeliai, esant lėtinei disfonijai jie nustatomi 38–78 proc. vaikų. Kiti balso klosčių pažeidimai, kaip edema ar nereguliarūs judesiai, gerklų papilomatozė, cistos ar polipai, poklostinė stenozė, balso klosčių paralyžius, gerklų ir trachėjos skilimai, yra retesni, tačiau stipriai veikia vaiko balso kokybę [7]. 

Balso sutrikimų diagnostiką sudaro endoskopinis ištyrimas su vaizdo laringostroboskopija, subjektyvus, objektyvus (akustinė analizė, balso lauko tyrimas) balso ištyrimas, aerodinaminiai parametrai ir subjektyvus tiriamojo gyvenimo ir balso kokybės vertinimas [3, 9, 10]. Svarbu įvertinti disfonijos poveikį vaiko gyvenimo kokybei, jos įtaką socialinei, emocinei ir funkcinei vaiko gerovei [8]. 2007 m. K. B. Zur su bendraautoriais [11], remdamasi originaliu suaugusiems skirtu balso neįgalumo indekso (BNI) klausimynu, sukūrė vaikų balso neįgalumo indekso (vBNI) klausimyną. Šis klausimynas leidžia klinikinėje praktikoje kiekybiškai įvertinti užkimimo poveikį įvairioms vaiko gyvenimo veikloms, palyginti rezultatus po chirurginio ar medikamentinio gydymo. Angliška vBNI versija buvo išversta į 11 kalbų. Visų klausimynų versijų patikimumas ir pagrįstumas buvo geras [13–23]. Mūsų darbo tikslas buvo parengti lietuvišką vBNI klausimyno versiją ir įvertinti psichometrines klausimyno savybes.

 

Medžiaga ir metodai

 

Pacientai

Testuojant psichometrines savybes vBNI pateiktas užpildyti 126 4–13 metų amžiaus tiriamųjų tėvams, gavus abiejų tėvų sutikimus. Disfonijos grupę sudarė 70 vaikų nuo 4 iki13 metų (amžiaus vidurkis 8,13 ± 1,89 m.). Diagnozės nustatytos ištyrus pacientus ir atlikus vaizdo laringoskopiją. Kontrolinę grupę sudarė 56 nuo 5 iki 12 metų (amžiaus vidurkis – 8,36 ± 1,79 m.) vaikai be balso sutrikimų požymių, anamnezėje neturėję kalbos, klausos ar raidos sutrikimų (2 lentelė). Lietuvišką vBNI klausimyną pakartotinai užpildė 22 tiriamųjų tėvai vidutiniškai po 2 sav. elektroniniu paštu ar kito vizito metu, per šį laikotarpį gydymas nebuvo skirtas.

82 tiriamiesiems atlikta kompiuterinė balso analizė programa „lingWAVES“ (52 disfoninės ir 30 kontrolinės grupės vaikų). Programa apskaičiuotas objektyvus balso pažeidimo parametras – disfonijos sunkumo indeksas (DSI), kuris apskaičiuojamas įtraukiant šiuos parametrus: aukščiausiai išdainuojamą toną (F0) (Hz), minimalų garso intensyvumą, maksimalią fonacijos trukmę (MFT) ir pagrindinio balso tono neperiodiškumą (jitter; proc.) pagal formulę: DSI = 0,13 x MFT + 0,0053 x aukščiausias F0 – 0,26 x žemiausias intensyvumas – 1,18 x jitter (%) + 12,4. Normalaus balso DSI yra +5, o esant ryškiai disfonijai –5.

Tyrimui buvo gautas Lietuvos bioetikos komiteto leidimas.

 

Lietuviškojo vBNI klausimyno parengimas

Originali angliška vBNI versija susideda iš trijų dalių: vaiko kalbumo skalės, klausimyno ir vaizdinio atitikmens skalės (VAS) [11]. Vaiko kalbumas vertinamas septynių balų skalėje, svyruoja nuo 1 (tylus klausytojas) iki 7 (ypač kalbus). Klausimyną sudaro 23 klausimai, suskirstyti į tris skales: funkcinė (7 klausimai), fizinė (9 klausimai) ir emocinė (7 klausimai). Tėvai pildo klausimus naudodami Likerto skalę nuo 0 (niekada) iki 4 (visada). Suskaičiuojamas bendras klausimyno įvertis, kuris gali svyruoti nuo 0 iki 92. Aukštesni balai rodo, kad disfonija lemia blogesnę gyvenimo kokybę. Bendrą vaikų balso pažeidimo sunkumą tėvai vertino naudodami VAS skalę: 100 mm (100 balų) žyma rodė ryškų balso sutrikimą, 0 mm (0 balų) atitiko normalų balsą.

Lietuviška vBNI klausimyno versija buvo paruošta pagal standartinius klausimynų vertimo ir adaptavimo procedūros reikalavimus, laikantis tarptautinių rekomendacijų [24]. Originalus angliškas vBNI klausimynas buvo išverstas į lietuvių kalbą ir iš lietuvių atgal į anglų, atliktas pirminės versijos testavimas, komiteto peržiūra ir parengta galutinė lietuviška vBNI klausimyno versija (1 lentelė).

 

Statistinė duomenų analizė

Statistinė duomenų analizė atlikta SPSS 22 statistiniu paketu. Lietuviškos vBNI klausimyno versijos patikimumas (angl. reliability) tikrintas apskaičiuojant klausimyno vidinį nuoseklumą (angl. internal consistency) naudojant Kronbacho alfa (Cronbach‘s alpha) koeficientą. Koeficiento vertė tarp 0,6 ≤ α < 0,7 rodo, kad skalė yra pakankamai patikima, 0,7 ≤ α < 0,9 – patikima, α ≥ 0,9 – labai patikima. Patikimumas dar buvo tikrintas pakartotinio testavimo (angl. test-retest reliability) metodu, praėjus vidutiniškai dviem savaitėms nuo pirmosios apklausos, apskaičiuojant Pirsono koreliacijos koeficientą (r) tarp pirmojo ir pakartotinio tyrimų įverčių [25]. Vaikų BNI klausimyno lietuviškos versijos pagrįstumas (angl. validity) vertintas pagal Mann-Whitney U testą lyginant įverčių sumų vidurkius disfonijų ir kontrolinėje grupėse. Konstrukcijos pagrįstumui (angl. construct validity) įvertinti buvo ištirtas konvergencinis pagrįstumas (angl. convergent validity) apskaičiuojant koreliacijas tarp vBNI bendro įverčio, disfonijos sunkumo indekso ir tarp bendro balso pažeidimo sunkumo, įvertinto tėvų subjektyviai 100 mm VAS ir bendro vBNI įverčio naudojant Pirsono koreliacijos koeficientą. Koreliacija laikyta pakankama, jei r buvo ≥ 0,4. ROC (angl. Receiver operating characteristic) analizė taikyta apskaičiuojant lietuviško vBNI klausimyno diagnostinį tikslumą, p < 0,001 laikytas statistiškai reikšmingu.

 

Rezultatai

Demografiniai rodikliai

Vaikų, kuriems yra disfonija, grupę sudarė 70 pacientų: 30 (42,9 proc.) mergaičių ir 40 (57,1 proc.) berniukų. Balso sutrikimai, diagnozuoti šios grupės pacientams, parodyti 3 lentelėje. Didžiausią dalį – 52 (74,3 proc.) sudarė balso klosčių mazgeliai, funkcinė diafonija – 8 (11,4 proc.), lėtinis laringitas ir balso klosčių cista atitinkamai 6 (8,6 proc.) ir 4 (5,7 proc.). Kontrolinę grupę sudarė 56 vaikai: 28 (50 proc.) mergaičių ir 28 (50 proc.) berniukų.

vBNI patikimumas

Galutinės lietuviškos versijos vBNI klausimyno vidinis nuoseklumas buvo labai patikimas bendro įverčio (α = 0,938) ir fizinės skalės (α =0,937), vidinis nuoseklumas funkcinės (α = 0,799) ir emocinės skalės (α = 0,842) buvo taip pat patikimas (4 lentelė).

Patikimumas buvo tikrintas pakartotinio testavimo metodu, praėjus vidutiniškai dviem savaitėms nuo pirmosios apklausos – 22 pacientų tėvai užpildė klausimyną pakartotinai. Nustatyta labai stipri koreliacija tarp pirmojo ir pakartotinio tyrimo rezultatų (p < 0,001): bendro įverčio koreliacijos koeficientas r = 0,976, funkcinės skalės r =0,795, fizinės skalės r = 0,986, emocinės skalės r = 0,85. Pakartotinis lietuviškos vBNI klausimyno versijos testavimas atskleidė, kad klausimynas yra pakankamai stabilus laiko atžvilgiu (4 lentelė).

 

vBNI pagrįstumas

Pagrįstumui įvertinti mes suskaičiavome bendrą klausimyno ir kiekvienos skalės įverčius disfonijų ir kontrolinės grupės vaikams (5 lentelė). Bendras lietuviško vBNI klausimyno įvertis disfonijų grupėje buvo 26,16 balo – reikšmingai daugiau nei kontrolinėje grupėje – 2,43 balo. Pagal Mann-Whitney U testo rezultatus gauti statistiškai reikšmingi skirtumai abiejose grupėse tarp bendro ir visų trijų lietuviško vBNI skalių įverčių (p < 0,001). Tai rodo, kad instrumentas gali atskirti sveikus nuo sergančiųjų. Fizinės skalės įvertis disfonijų grupėje buvo aukštesnis nei funkcinės ir emocinės skalių įverčiai.

Pagrįstumui įvertinti lygintos tiriamosios grupės pagal amžių ir lytį (6 lentelė). Nebuvo rasta statistiškai patikimo skirtumo lyginant disfonijų ir kontrolinės grupės vaikus (p > 0,05). Kaip matyti 7 lentelėje, taip pat nebuvo rasta statistiškai patikimo skirtumo tarp mergaičių ir berniukų disfonijų ir kontrolinėje grupėse nagrinėjant lietuviško vBNI bendrą įvertį bei atskirų skalių įverčius (p > 0,05).

Konstrukcijos pagrįstumui įvertinti buvo ištirtas konvergencinis pagrįstumas apskaičiuojant koreliaciją tarp vBNI ir DSI. Nustatyta vidutinė neigiama parametrų koreliacija (r = –0,438). Taip pat apskaičiuota koreliacija tarp bendro balso pažeidimo sunkumo, vertinto tėvų pildant VAS skalę, ir bendro vBNI įverčio. Rasta stipri koreliacija – r = 0,849. Taigi tyrimo rezultatai rodo, kad didėjant vaikų balso negalei didėja objektyviai registruojamas disfonijos sunkumo indeksas ir subjektyviai vertinamas bendrasis balso pažeidimo sunkumas.

 

Patologinio balso nuo sveiko atskyrimas

Nustatant, koks klausimyno balų vidurkis yra optimalus norint atskirti disfoniškus balsus nuo sveikų, atlikti skaičiavimai naudojant ROC kreives (1 pav.). Nustatyta, kad 8 balų suma atskiria pacientus nuo sveikų 100 proc. jautrumu ir 92,9 specifiškumu. 

 

Aptarimas

Šio darbo tikslas buvo parengti lietuvišką vaikų balso neįgalumo indekso (vBNI) klausimyno versiją, kultūriškai adaptuoti ir įvertinti psichometrines klausimyno savybes. Tikrinant lietuviškos vBNI versijos patikimumą, mūsų tyrimo rezultatai parodė, kad klausimyno vidinis nuoseklumas yra labai patikimas – Kronbacho α = 0,938 bendro įverčio ir fizinės skalės (α = 0,937). Panašūs rezultatai buvo ir kitų šalių tyrimų, kuriuose originalus vBNI klausimynas iš anglų kalbos verstas į kitas užsienio kalbas: italų versija α = 0,950, arabų versija α = 0,931, korėjiečių versija α = 0,920, ispanų versija α = 0,811, turkų versija α = 0,972, olandų versija α = 0,96, kinų versija α = 0,944, prancūzų versija α = 0,929, argentiniečių α = 0,951, danų versija α = 0,938 [13–23]. Tyrimo pakartotinė analizė parodė, kad yra stipri koreliacija tarp abiejų testavimų (r = 0,949) disfonijų ir kontrolinėje grupėse, tai rodo, kad klausimynas yra patikimas laiko atžvilgiu. Šios išvados atitinka kitų šalių tyrimuose gautas koreliacijas nuo r = 0,547 turkų versijoje iki r = 0,983 danų versijoje [13–23].

Mūsų tyrimo duomenimis, bendrasis vidutinis sergančių vaikų vBNI klausimyno įvertis buvo 26,16 ± 11,84 balo, funkcinės skalės – 4,9 ± 4,16, fizinės – 16,19±5,73, emocinės – 5,07 ± 4,4 balo ir buvo panašūs į kitų šalių tyrimų rezultatus [13–23]. Pacientų duomenys reikšmingai skyrėsi nuo kontrolinės vaikų grupės duomenų. Mūsų tyrime aukščiausias įvertis gautas fizinėje skalėje. Šie fizinės skalės rezultatai atitinka kitų šalių tyrimuose gautus duomenis: anglų tyrėjų – 15,48, italų – 18,3, arabų – 21,24, korėjiečių – 9,54, ispanų – 16,11, turkų – 18,5, olandų – 14, kinų – 12,85, prancūzų – 15,81, argentiniečių – 12,7).

Tėvai ir mokytojai pirmiausia pastebi vaikų balso problemas, atsirandančias dėl netinkamo balso naudojimo, nors vaikai nejaučia didelio skirtumo nuo kitų bendraamžių, tad tai nesukelia didelio emocinio diskomforto. Dažniausiai tėvai yra nepatenkinti savo vaikų balso kokybe ir tai yra klausimyno fizinių simptomų rodiklis[19]. Taigi svarbu turėti tokį subjektyvų vaikų balso vertinimo instrumentą, galintį atskirti sveikus nuo sergančiųjų.

Šiame tyrime nustatyta, kad 8 balų vBNI klausimyno atsakymų suma atskiria balso ligomis sergančius ir sveikus vaikus 100 proc. jautrumu ir 92,9 specifiškumu. Tai labai tikslus atskyrimas. Panašūs rezultatai buvo gauti olandų tyrime, kuriame vBNI įvertis 7 balai ar didesnis atskyrė disfoniją turinčius vaikus taip pat 100 proc. jautrumu ir kiek mažesniu – 85 proc. specifiškumu [19]. Turkų tyrimo duomenimis, pasirinkus 13 balų skiriamąją BNI ribą, tyrimo jautrumas siekė 92,5 proc., o specifiškumas 78,2 proc.

Tęsdami šį tyrimą mes tikimės padidinti tiriamųjų grupes ir balso sutrikimų įvairovę.

 

Išvados

  1. Lietuviška vBNI klausimyno versija yra paprastas, patikimas, pagrįstas ir jautrus instrumentas, padedantis įvertinti vaikų balso sutrikimus.
  2. Lietuviška vBNI klausimyno versija rekomenduojama naudoti kasdieninėje klinikinėje gydytojo praktikoje.

 

Plačiau skaitykite žurnalo „Otorinolaringologijos aktualijos“ Nr. 1, 2020

 

© 2006 Visos teisės saugomos.