Kauno klinikose pirmą kartą Lietuvoje sėkmingai implantuota plakančios širdies donoro kraujagyslė. Ši sudėtinga operacija išgelbėjo pacientą nuo kojos amputacijos ir suteikė viltį kitiems sudėtingomis kraujagyslių ligomis sergantiesiems. Iki šiol šuntavimo operacijos būdavo atliekamos panaudojant pačio paciento kraujagysles arba sintetinius kraujagyslių protezus. Tačiau dažnai pasitaikydavo atvejų, kai šių resursų neužtekdavo arba jie būdavo netinkami.

Plaučių vėžys – viena labiausiai paplitusių ir dažniausiai mirtį sąlygojančių onkologinių ligų pasaulyje. Kasmet diagnozuojama apie 1,8 mln. plaučių vėžio atvejų, t. y., apie 13 proc. visų naujų vėžio atvejų [1]. Tai didelė medicininė problema, tačiau pastarųjų metų molekulinės biologijos mokslo raida leido geriau suprasti plaučių vėžio genetinius ir molekulinius pokyčius, o tai sąlygojo naujų gydymo metodų atsiradimą ir pritaikymą.

Onkologijos mokslas storosios žarnos vėžį skirsto į dvi kategorijas pagal pakitimų lokalizaciją: gaubtinės ir tiesiosios žarnos. Tiesioji žarna yra fiksuotas organas, todėl jos vėžiui gydyti neretai indikuotina spindulinė terapija. Tuo tarpu gaubtinė žarna yra pasaitinis, paslankus organas, todėl šios rūšies vėžiui gydyti spindulinė terapija įprastai nėra skiriama. Taip pat, nustačius tolimąsias metastazes, labai svarbu prisiminti jau įrodytą faktą, kad dešiniosios gaubtinės žarnos, t. y., kylančiosios storosios žarnos išplitęs vėžys yra susijęs su kur kas blogesne prognoze nei nusileidžiančiosios storosios žarnos. Šių pacientų išgyvenamumo medianų skirtumas yra apie vieneri metai.