Kokie svarbiausi klausimai buvo svarstomi PSO Europos regiono komiteto sesijoje?
Visų pirma išklausėme išsamią PSO Europos regiono veiklos ir biudžeto ataskaitą už 2004-2005 metus, sužinojome, kaip įgyvendinamos anksčiau priimtos rezoliucijos. Taip pat pranešimą skaitė ir PSO generalinis direktorius. Sesijos dalyviai susipažino su 11-ąja bendrąja PSO programa iki 2013 metų. Ši progama, kurioje įvardijamos pagrindinės pasaulio sveikatos problemos ir jų sprendimo būdai, rengiama šešeriems metams.
PSO generalinis direktorius akcentavo, jog viena iš sričių, kuriai šiuo metu skiriamas ypatingas dėmesys, tai lėtinės neinfekcinės ligos (kraujotakos sistemos, lėtinės plaučių ligos, vėžys, diabetas ir t. t.). Dabar žmonija labiausiai kenčia dėl šių susirgimų. Ne išimtis ir toji pasaulio dalis, kurioje yra Lietuva. Mūsų šalyje maždaug 90 proc. mirčių priežastimis tampa minėtos ligos. 80 proc. žalos, kurią patiria visuomenė, taip pat atneša lėtinės neinfekcinės ligos. Dėl to itin svarbus dėmesys buvo skiriamas Europos kovos su šiomis ligomis strategijos aptarimui.
Greta šios pagrindinės problemos buvo aptariami ir kiti svarbūs klausimai – PSO ateitis, jos strategija, pasirengimas grėsmėms, susijusioms su kariniais konfliktais, virusais ir t. t.
Kaip regiono komiteto sesijos darbe pasirodė Lietuva?
Jau prieš kelerius metus buvo paprašyta visų 52 šalių padėti Pasaulio sveikatos organizacijai parengti profesionalią strategiją kovai su lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis. Iš visų pateiktų projektų buvo atrinkti 8 valstybių parengti dokumentai. Tarp jų pateko ir mūsų projektas. Strategija, kurią pristačiau aš, remiasi integruota veikla mobilizuojant visą visuomenę, pradedant sveikatos priežiūros ugdymu, ligų prevencija, baigiant atitinkama diagnostika ir t. t. Minėta koncepcija (moksliškai pagrįsta) Lietuvoje gimė prieš ketvirtį amžiaus. Labai greitai ji buvo pripažinta tarptautiniu mastu. Dar 1991 metais Atkuriamojo Seimo priimta sveikatos koncepcija irgi buvo grindžiama ta vertybių sistema, kurią išvystė Pasaulio sveikatos organizacija. Tenka pažymėti, jog mes turime didelį įdirbį. Taigi, dirbti bendros Europos strategijos kūrimo darbo grupėje Lietuva buvo pakviesta visiškai neatsitiktinai.
Teko girdėti, jog Jūsų skaitytas pranešimas sukėlė didžiulį susidomėjimą…
Iš viso pasisakė 25 šalių bei trijų nevyriausybinių organizacijų atstovai. Be to, dalyviams buvo išplatinta dar 15 pranešimų. Man teko garbė pasisakyti trijų Baltijos šalių vardu. Beje, nenoriu girtis, bet šis pranešimas buvo įvertintas kaip profesionaliausias ir stipriausias. Tokį vertinimą išgirdau iš delegacijų atstovų.
Tad kodėl mūsų sveikatos sektorius gana dažnai sulaukia kritikos?
Pastaruoju metu žiniasklaida dažnokai pažeria kritikos sveikatos sektoriaus atžvilgiu, tačiau, manau, ne visada pelnytai. Taip, turim problemų, bet jeigu kalbame apie principus kaip turėtų būti organizuojamas sveikatos sistemos darbas, tenka pripažinti, jog Lietuvoje yra daugybė žmonių puikiai suvokiančių, kaip reikėtų viską daryti. Dalykai kuriuos mato PSO, pas mus suvokiami labai rimtai, moksliškai, tiktai “šlubuoja” jų įgyvendinimas. Tad ir kyla klausimas – kodėl nedaroma taip kaip derėtų? Bet tai jau kita problema…Vis dėlto manau, kad dabar Lietuvos sveikatos apsaugos programa yra įgyvendinama. Tarptautinis įvertinimas rodo, jog mes pasieksime tai, ką užsibrėžėme. Tačiau jeigu nekeisime įgyvendinimo strategijų, kai kurių rodiklių pasiekti nepavyks…
Kalbino Ramutė PEČELIŪNIENĖ