Nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje aptarti Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės programos įgyvendinimo klausimai. Posėdyje dalyvavo šią programą koordinuojančios tarybos atstovai, LR Seimo ir Nacionalinės sveikatos tarybos nariai, Sveikatos apsaugos ministerijos, universitetų, sveikatos priežiūros specialistai, nevyriausybinių pacientų organizacijų, ginančių onkologinėmis ligomis sergančių ligonių interesus, atstovai. Posėdžio nutarime siūloma daugiau dėmesio skirti onkologinių susirgimų kontrolei ir profilaktikai, imtis ryžtingesnių politinių priemonių, saugant šalies gyventojų sveikatą nuo piktybinių navikų keliamų grėsmingų iššūkių.
2003 m. LR Vyriausybės patvirtintos Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės 2003-2010 metų programos tikslas – mažinti sergamumą piktybiniais navikais, mirtingumą ir neįgalumą sergančiųjų onkologinėmis ligomis. Įgyvendinant programos priemones, siekiama užtikrinti kokybišką ir ankstyvą onkologinių ligų diagnostiką, visavertį onkologinių ligonių gydymą, pagerinti sergančiųjų onkologinėmis ligomis gyvenimo kokybę, rengti onkologijos specialistus, didinti visuomenės informuotumą, plėsti paliatyvios pagalbos paslaugas.
Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų mūsų šalyje ir visame pasaulyje. Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) teigimu, sergamumo vėžiu ir mirtingumo nuo šios ligos rodikliai ir jų kitimo tendencijos Lietuvoje nėra patenkinami – sergamumas piktybiniai navikais pastaraisiais metais didėja. Statistiniais duomenimis, 2004 m. mūsų šalyje piktybiniais navikais sirgo 66 309 gyventojai (apie 2 proc. visų gyventojų), buvo nustatyti 15 945 nauji vėžio atvejai, t.y. 5,6 proc. daugiau nei 2003 m. 38 proc. ligonių buvo nustatyta III – IV vėžio stadijos diagnozė. Sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje nuo 1990 m. iki 2005 m. padidėjo beveik 78,7 proc., mirtingumas nuo šios ligos – 31,9 proc.
,,Situacijos analizė rodo efektyvesnio Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės programos įgyvendinimo būtinumą Lietuvoje, – teigė NST pirmininkas Juozas Pundzius. – Siūlome peržiūrėti esmines šios programos nuostatas, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos gyventojų mirties priežasčių struktūroje vėžiui tenka antroji vieta, sergamumas onkologinėmis ligomis auga, susirgimo diagnostika dažnai būna pavėluota.
Tai lemia būtinybę tobulinti onkologinės pagalbos teikimą mūsų šalies gyventojams ir didinti paslaugų prieinamumą.“
NST posėdyje pažymėta, kad pastaraisiais metais pagerėjo Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų institucijų darbas vėžio profilaktikos srityje, tačiau pagrindiniai Valstybinės vėžio profilaktikos ir kontrolės uždaviniai įgyvendinami tik iš dalies, trūksta informacinio valdymo. Konstatuota, kad daugelio onkologinių ligų keliamų pavojų galima išvengti, vykdant reguliarias patikras, didinant prevencinio darbo apimtis.
„Esame susirūpinę tuo, kad nuolatos liberalizuojami alkoholio ir tabako kontrolės įstatymai, – pabrėžia profesorius J. Pundzius. – Nepakankamai griežtas jų nuostatų vykdymas bei tarptautinių įsipareigojimų vengimas sudaro esmines prielaidas didesniam alkoholio bei tabako vartojimui ir su tuo susijusių vėžinių susirgimų gausėjimui.“
Akcentuota, kad reikia stiprinti visų lygių medicinos darbuotojų, dalyvaujančių vėžinių susirgimų išaiškinime, gydyme ir prevencinėse programose, bendradarbiavimą. Šio darbo organizavimui būtina aktyviau pasitelkti šeimos gydytojus, kelti jų kvalifikaciją, didinti onkologinį budrumą ir gerinti darbo kokybės kontrolę.
Kaip rimta problema NST posėdyje įvardintas nepakankamas kitų žinybų suinteresuotumas vykdyti ilgalaikę sergamumo vėžiu stebėseną ir ją finansuoti, atsižvelgiant į sveikatos sistemos poreikius. Tai trukdo sureguliuoti personalinių ir apibendrintų duomenų naudojimą stebėsenos sistemoje, Vėžio registrui nesuteikiamos galimybės tinkamai vykdyti jam deleguotų funkcijų.
Pasak NST, nepakankamas sveikatos priežiūros įstaigų finansavimas ir netinkamas darbo organizavimas neleidžia visiškai užtikrinti diagnostinių paslaugų prieinamumo ir aukštos onkologinių ligonių gydymo paslaugų kokybės, ypač tai liečia skausmo gydymo ir jo kontrolės klausimus. Pažymima, kad šalyje trūksta reabilitacijos, paliatyvios terapijos ir medicininės slaugos bei ilgalaikio palaikomojo gydymo paslaugų, o galimybės gauti efektyvų medikamentinį, chemoterapinį, radiologinį gydymą yra aiškiai nepakankamos.
Nacionalinė sveikatos taryba konstatuoja, kad pagrindinės veiksmų kryptys, galinčios įtakoti sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio mažėjimą, yra sveikos gyvensenos ugdymas, atrankinių gyventojų sveikatos būklės patikros programų įgyvendinimas, moksliniais pasiekimais pagrįsto gydymo prieinamumo didinimas.
NST posėdžio nutarime Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui, šalies Vyriausybei, Sveikatos apsaugos ministerijai yra rekomenduojama stiprinti politinę valią ir skirti didesnį dėmesį alkoholio, tabako kontrolės teisės aktų griežtinimui ir jų vykdymo priežiūrai, prioritetą teikiant visuomenės sveikatos interesams.
Sveikatos politikai raginami sutvirtinti partnerystę vėžio profilaktikos ir kontrolės srityje visose sveikatos priežiūros bei visuomenės sveikatos grandyse, daugiau dėmesio skiriant visuomenės sveikatos būklių ir onkologinių ligų stebėjimui. Pažymima, kad yra būtina stiprinti visuomenės sveikatos institucijas savivaldybėse ir skatinti sveikos gyvensenos plėtrą visuomenėje, skiriant adekvatų nevyriausybinių organizacijų finansavimą.
NST pabrėžia, kad reikia skirti pakankamą finansavimą vykdomoms vėžio profilaktikos programoms, siekiant, kad jos greičiau virstų nacionalinėmis programomis, apimančiomis ne mažiau kaip 70 proc. tikslinės populiacijos. Kviečiama ieškoti efektyvesnių sveikatos priežiūros darbuotojų – pirmiausia šeimos gydytojų ir gyventojų, ypač kaimo vietovėse, motyvacijos priemonių.
Taip pat pabrėžiama, kad reikia didinti finansavimą ir gerinti onkologinių ligų diagnostiką, gydymą, reabilitaciją, tobulinti išlaidų vaistams nuo onkologinių ligų kompensavimo tvarką. „Tik įteisinus teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, susidarys realios galimybės užtikrinti skausmo ir paliatyvaus gydymo prieinamumą ir įgyvendinti skausmo diagnostikos ir gydymo paslaugas visuose onkologinio ligonio sveikatos priežiūros lygiuose – ambulatoriniame, stacionariniame, reabilitaciniame bei paliatyvios priežiūros ir slaugos“, – teigė J. Pundzius.
Romualdas Žekas
Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriatas