Vieningai siekiant pažaboti sergamumą tuberkulioze



Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė Rima Vaitkienė interviu Vokietijos televizijos TV ARD-1 laidai „Europamagazin“ pristatė mūsų šalyje įgyvendinamą tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės politiką. Laidos autorius Deik Schrader domėjosi Lietuvos pasiekimais, siekiant pažaboti vieną aktualiausių visuomenės sveikatos problemų. Pokalbis bus transliuojamas eteryje šių metų lapkričio 11 d. 17 val. 10 min. Lietuvos laiku.


Apžvelgdama sergamumo tuberkulioze situaciją Lietuvoje, Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė Rima Vaitkienė pristatė pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas mūsų šalyje įgyvendinamą tiesiogiai kontroliuojamo tuberkuliozės gydymo strategiją (TKGS), pripažintą kaip vieną efektyviausių kovoti su tuberkulioze (TB ) padedančių priemonių.


„Šis metodas Lietuvoje pradėtas diegti nuo 1998 metų, vykdant Valstybinę tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programą, – teigė R. Vaitkienė. – Mes tikimės efektyvių rezultatų, nes kai kuriose valstybėse įgyvendinus ligonių, sergančių tuberkulioze, kontroliuojamo gydymo programas buvo išgydyta apie 90 proc. plaučių tuberkulioze susirgusių pacientų.“


Pažymėta, kad sėkmingai įgyvendinant TB profilaktikos ir kontrolės programas bei priemones, sumažėjo sergamumo šia infekcine liga ir mirtingumo nuo jos keliamų sveikatai komplikacijų rodikliai. 1998 m. Lietuvoje buvo didžiausias sergamumas tuberkulioze per pastarąjį dešimtmetį: 85,7 atvejai – 100000 gyventojų (absoliučiais skaičiais – 3176 ligonių). 2005 m. šie rodikliai sumažėjo iki 69,5 sergančiųjų TB 100000 gyv. (2371 pacientų). Sergamumas tuberkulioze Vilniaus apskrityje sumažėjo nuo 80,4 atvejų 100000 gyv. (1998 m.) iki 61,9 atvejų 100000 gyv. (2005 m.), Kauno apskrityje – nuo 90,9 sergančiųjų 100000 gyv. (1998 m.) iki 67,2 atvejų –100000 gyv. (2005 m). Tuberkulioze sergančių vaikų skaičius Lietuvoje sumažėjo nuo 212 (1998 m.) iki 123 (2005 m.).


Pasak ministerijos sekretorės, tuberkuliozė lieka rimta visuomenės sveikatos problema, kuri glaudžiai siejasi su socialiniu gyvenimu, nes TB dažniausiai serga socialinėms rizikos grupėms priklausantys asmenys – bedarbiai, benamiai, piktnaudžiaujantys alkoholiu. Ši liga dvigubai dažniau paliečia vyrus. Statistiniais duomenimis, 2005 m. tuberkulioze sirgo 1696 vyrai ir 765 moterys.


„Didžiausią susirūpinimą mums kelia sergamumas atspariomis vaistams tuberkuliozės formomis“, – pabrėžė R. Vaitkienė. 2004 m. Lietuvoje nustatyti vieni didžiausių Europoje sergamumo atsparia tuberkulioze rodiklių. „Šis sovietinių laikų palikimas verčia mus nuolat tobulinti gydymo metodikas. Manome, kad viena pagrindinių sergamumo atsparia tuberkulioze didėjimo priežasčių – socialinės rizikos asmenų piktnaudžiavimas alkoholiu, dažni gydymo režimo pažeidimai“, – teigė Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorė.


Pasak R. Vaitkienės, mūsų šalies įstatymuose nėra numatytas priverstinis gydymas nuo TB. „Žmogus turi pats jausti atsakomybę už savo sveikatą, – akcentavo sekretorė. – Tačiau, jei visuomenės sveikatai kyla reali grėsmė, sergantįjį būtiną gydyti specializuotoje medicinos įstaigoje."


Valstybinės tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės programos dėka Lietuvoje įgyvendinami visi tiesiogiai kontroliuojamo tuberkuliozės gydymo strategijos elementai – teikiama Lietuvos Respublikos Vyriausybės parama šiai programai, teikiamos kokybiškos tuberkuliozės diagnostikos paslaugos tuberkuliozės mikroskopijos centruose, bakteriologijos laboratorijose, įgyvendintas kontroliuojamas tuberkuliozės gydymas naujai bei pakartotinai susirgusiems tuberkulioze ligoniams, užtikrinant kiekvieno atvejo valdymą. Norvegijos Vyriausybės ir kai kurių savivaldybių teikiamą socialinę parama ambulatoriškai besigydantiems ligoniams (maisto paketai, transporto išlaidų apmokėjimas, kompensuotos priemokos už pirmos eilės vaistus) sudaro sąlygas sėkmingai užbaigti visą gydymo kursą.


Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorės, Lietuvoje yra užtikrintas nepertraukiamas kokybiškų pirmos eilės vaistų nuo tuberkuliozės tiekimas. Sėkmingai bendradarbiaujant su PSO, Skandinavijos šalimis, įvairiomis tarptautinėmis organizacijomis, įdiegta standartizuota tuberkuliozės registravimo ir pranešimų sistema pagal PSO rekomendacijas, leidžianti įvertinti tuberkuliozės programos vykdymo efektyvumą, vyksta antros eilės vaistų nuo TB centralizuotų pirkimų derinimas. Lietuvoje įgyvendinamos ir tuberkuliozės profilaktikos priemonės.


„Mažinti sergamumą tuberkulioze turime kartu, stiprindami bendradarbiavimą, keisdamiesi tarptautine patirtimi, vienydami valstybės, visuomenės ir kiekvieno jos piliečio pastangas. Svarbus vaidmuo šiame procese tenka visuomenės informavimui apie šios ligos keliamus pavojus, – apibendrino R. Vaitkienė. – Deja, Lietuvoje nėra ne vienos nevyriausybinės organizacijos, atstovaujančios sergančiųjų tuberkulioze interesus. Ir vis dėl to mes esame tvirtai įsitikinę, kad, įgyvendinus pažangias PSO rekomenduojamas tuberkuliozės profilaktikos ir kontrolės priemones, kelias atsparios tuberkuliozės plitimui Lietuvoje bus užkirstas.“



SAM Ryšių su visuomene skyrius