"Lietuvoje specialistai bando atrasti efektyvų medicinos tvarkymo modelį. Atrodo, keli protingi valdymo potvarkiai, milijardas litų ir eilių pas gydytojus neliks. Sakykime toks dalykas įvyksta. Įvyksta tai , ko nesugeba padaryti Europa su 4-kart ir JAV su 7-kart didesniais biudžetais. Išsirikiuoja pasaulio delegacijos pasisemti patirties, o sistemos kūrėjai tampa pirmaisiais lietuviais Nobelio premijos laureatais. Gyvenime šios svajonės yra kiek kitokios.
Medicinos biudžetas 2007 m. išlieka praktiškai nepakitęs, o pastangas pertvarkyti visą sistemą geriausiu atveju reiktų vadinti kompiuteriniu papudravimu. Ko vertas naujausias valdžios noras riboti vaistinių veiklą, uždraudžiant joms konkuruoti. Vaistus pardavinėti pigiau jos gali , bet pranešti apie nuolaidas ne! Tai reiškia, kad judama visiškai ne į tą pusę kur dalijamos Nobelio premijos. Greičiau link pasenusio, įprasto, patikrinto valstybinio centralizmo.
Ar tikrai visose medicinos srityse vyksta nesusikalbėjimas?
Dantų taisymas yra vienas iš pavyzdžių , kur link turėtų judėti medicina. Jokių problemų, išskyrus, pačią procedūrą , nors naudojant nuskausminamas medžiagas, ji tampa sėdėjimu prasižiojus. Tačiau šioje sferoje pokyčiai būtini – mokėdami mokesčius mes jau esame už šią paslaugą sumokėję , todėl kaskart prieš išsižiodamas eilinei procedūrai, diskutuoju šia tema su savo dantiste Lina. Kur turėtumėme judėti: centralizavimo, decentralizavimo , ar paslaugų privatizavimo link? Tai reikia nuspręsti patiems iki tol, kol nenumirėme…"