Čikagoje vykusioje 2006 metų Amerikos širdies asociacijos konferencijoje paskelbti tyrimai, kurių duomenimis, dviejų glikemijos rodiklių pokyčiai sąlygoja blogas cukriniu diabetu (CD) nesergančių asmenų širdies nepakankamumo (ŠN) baigtis.
Atlikus perspektyviojo, atsitiktinės atrankos, dvigubai aklo ONTARGET tyrimo, kuriame telmisartano ir ramiprilio efektyvumas buvo lygintas su placebu, ir TRANSCEND tyrimo, kuriame telmisartano efektyvumas buvo vertintas, jį skiriant AKF inhibitorių negalintiems vartoti žmonėms, analizę, nustatyta, kad glikemijos nevalgius padidėjimas didino stacionarizavimo dėl ŠN riziką. Abiejuose tyrimuose dalyvavo daugiau nei 30 tūkst. didelės rizikos grupėje susirgti ŠN esančių pacientų, sergančių išemine širdies liga, periferinių kraujagyslių liga, smegenų išemine liga ar CD esant organų pažeidimams. Tiriamieji stebėti 2,4 metus. Nustatyta, kad nepriklausomai nuo to, ar pacientas serga CD, glikemijos nevalgius padidėjimas 1 mmol/l reikšmingai didino stacionarizavimo dėl ŠN riziką. Kitame perspektyviajame tyrime, į kurį buvo įtraukti sistoliniu ŠN sergantys pacientai, nustatyta, kad netgi mažas HbA1C rodiklio padidėjimas buvo reikšmingai ir nepriklausomai susijęs su didesne dvejų metų mirties nuo širdies ligos rizika bei ŠN sunkumu. Tyrimo išvadose teigiama, kad pagal CD nesergančių asmenų HbA1C rodiklio pokyčius galima prognozuoti ŠN eigą.
American Heart Association 2006 Scientific Sessions. November 13, 2006. Abstract 2562