Koks buvo pagrindinis šios studijos parengimo tikslas?
Pagrindinis tikslas – kad būtų bent jau išsiaiškinta reali situacija, susijusi su mūsų sveikatos apsaugos paslaugų prieinamumu per finansavimo prizmę, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, taip pat bandyta įvertinti esamas tendencijas, išsiaiškinti, kokia kryptimi mes judėjome, kaip vystėmės pastaraisiais metais, o taip pat buvo svarbu numatyti ateities perspektyvas, priimant konkrečius sprendimus, kam konkrečiai reikėtų skirti didesnį dėmesį…
O kaip Jūs, žinodami konkrečius tyrimo, apklausų palyginamuosius duomenis, galėtumėte įvertinti dabartinę Lietuvos situaciją šiais aspektais? Kokias išvadas leidžia skelbti studijos medžiaga?
Situacija nėra džiuginanti… Mūsų sergamumo rodikliai yra gana aukšti lyginant juos su ES šalimis, finansavimo lygis yra vienas žemiausių ES, paskutiniųjų metų (bent iki
Kokias rekomendacijas pateikėte siekiant užtikrinti ilgalaikį ir stabilų Lietuvos sveikatos apsaugos sistemos vystymąsi artinant ją prie ES standartų?
Pirmiausia svarbu nubrėžti prioritetus – (sergamumo širdies kraujagyslių, onkologinėmis, infekcinėmis ir kt. ligomis pasekmių mažinimas, ligos prevencijos užtikrinimas, visuomenės psichikos sveikatos stiprinimas, pirminės sveikatos priežiūros ir pirminės diagnostikos plėtra, GMP paslaugų teikimo reorganizacija, ambulatorinių paslaugų ir specializuotos diagnostikos plėtra, kokybiškų ir įperkamų vaistinių preparatų Lietuvos rinkoje užtikrinimas ir t. t.) bei vykdyti tuos įsipareigojimus, kuriuos priėmė Vyriausybė, tokiu būdu mažinant atotrūkį nuo kitų ES šalių. .. Būtina numatomą sveikatos sistemos finansavimo augimą panaudoti ne tik darbo užmokesčio didinimui, bet ir paslaugų kokybės, paslaugų prieinamumo ir medicinos įstaigų infrastruktūros gerinimui, t. y. siekti, kad ta plėtra vyktų subalansuotai, kad visuomeninių išlaidų procentas nuo BVP
Kalbino Ramutė PEČELIŪNIENĖ