Vaistinių turistai

Vaistinių turistais vadinami žmonės, kurie, paveikti reklamos ar suvilioti nuolaidų, prisiperka galybes vaistų, o po kiek laiko nebežino, nuo ko jie, kaip vartoti, ir vėl sugrįžta į vaistines, kad gautų reikalingą informaciją.

Pastaruoju metu viešai ir plačiai skleidžiama informacija, kad lietuviai Europoje pirmauja ne tik savižudybėmis ir išgerto alkoholio kiekiu, bet dar stebina ir tuo, jog labai mėgsta gerti vaistus, vitaminus, maisto papildus bei kitus preparatus, kuriuos įtaigiai pasiūlo reklamuotojai.

Taip pat viešai yra teigiama, kad pernai Lietuvos gydytojai vaistų išrašė daugiau nei vienam milijonui pacientų, o patys sau vaistų „pasiskyrė“ 1,6 milijono gyventojų.

Gydytojai stebisi žmonių patiklumu reklamai, vaistininkai teigia, kad negali neparduoti nereceptinių medikamentų, jei klientas aiškiai pasako, kokį vaistą jis pageidauja įsigyti. Dar kaltė verčiama poliklinikoms, esą ten didžiulės eilės, lengviau numirti nei patekti pas specialistą. Taip pat kimbama ir prie vaistinių, aiškinant, kad ne visose dirba diplomuoti specialistai. O įvairūs medikamentai perkami lyg gardėsiai ar tiesiog būtini produktai išgyventi, todėl medikai liūdnai juokauja – greitai daugiau nieko neveiks, tik gydys pažeistas pacientų kepenis.

Sukelia kepenų pažeidimus

Panevėžio ligoninės Gastroenterologijos skyriaus vedėjas Darius Kriukas PB sakė, kad jau yra pacientų, kuriuos tenka gydyti dėl kepenų pažeidimų, kilusių dėl mėginimų sveikatos sutrikimus gydytis savarankiškai.

„Kartais sunku diagnozuoti, kas sukėlė neigiamą poveikį. Net ir maisto papildai nėra nekaltas dalykas. Jų sudėtyje esančios žolelės vieną žmogų paveiks tinkamai, o kitam gali sukelti kepenų ligas. Pavyzdžiui, Bitnerio balzamas Europos Sąjungos šalyje nebeparduodamas, nes jo sudėtyje yra riziką sveikatai keliančių sudėtinių dalių, tačiau mūsų vaistinėse jo dar galima įsigyti. Belieka palinkėti nepasiduoti reklamos įtakai, nes kenkia net vitaminų perdozavimas, o baltymų pagrindu su proteinu pagaminti maisto papildai sukelia alergiją. Dešimčiai žmonių galbūt nepakenks, bet tam vienuoliktajam gali sukelti neigiamų efektų“, – teigė gastroenterologas D.Kriukas.

Akmenį metus į vaistininkų daržą, išgirstas atsakymas: „Lietuviai mėgsta saviveiklą. Mūsų tikslas – farmacinė rūpyba, todėl, kalbėdamiesi su pirkėju, klausiame: kam reikalingi vaistai – močiutei, vaikui, širdies ar kitiems negalavimams? Jeigu tampa aišku, kad tai – ne mūsų kompetencija, siūlome kreiptis į gydytoją. Tačiau, žmogui atėjus su konkrečiu prašymu, žinant, ko reikia, mes negalime neparduoti medikamentų. Kalbu apie nereceptinius vaistus“, – teigė „Sirupio“ vaistinės vedėja Genė Zapereckienė.

Reklamos tekstas keisis

Pašnekovė vylėsi, kad ateityje reklamos poveikis bus kitas, nes yra parengtas projektas dėl vaistinių preparatų viešo pateikimo. Iki šiol televizoriaus ekrane ir per radiją buvo skelbiama: „Dėl vaistų vartojimo ir galimo šalutinio poveikio būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku“. Dabar numatyta šį tekstą pakeisti: „Prašome įdėmiai perskaityti informaciją ant išorinės pakuotės ir vaistus naudoti, kaip nurodyta. Atsiradus šalutiniam poveikiui, prašom kreiptis į gydytoją“.

Kur tokiu reklaminiu tekstu bus nukreipiamos ietys, sunku prognozuoti, tačiau Teofilis Barauskis, kelių vaistinių Panevėžyje savininkas, PB teigė, kad bet kokiu atveju reklamuojami cheminiai medikamentai nėra gerai. Taip pat ir savigyda. „Vaistas – ne duona. Cheminiai preparatai pirmiausia kenkia skrandžiui, kepenims ir inkstams. Užsukite į bet kurią vaistinę, ir jums pasakys, kad yra tokių žmonių, vadinamų vaistinių turistais, kurie prisiperka vaistų, o po kurio laiko ateina aiškintis, kaip ir nuo ko juos vartoti? Tai būna dažniausiai vyresnio amžiaus žmonės. Jaunimas dažniausia pageidauja maisto papildų, bet juos suprantu, daug kas sportuoja, nori gyventi sveikai ir energingai“, – kalbėjo vaistininkas. T.Barauskis pasakojo, kad po sekmadieninių sveikatinimo laidų televizijoje pirmadieniais visada sulaukiama kelių klientų, pageidaujančių reklamuoto vaisto, tačiau sužinoję kainą pirkėjai „atšoka“.

Priekaištaujama ir poliklinikai

Priekaištą, kad vaistinėse dirba nekvalifikuoti specialistai, T.Barauskis atmetė ir teigė, kad apie šiuo metu steigiamas savitarnos vaistines jis nėra informuotas, tačiau visose senojo pobūdžio vaistinėse dirba tik licencijuoti specialistai. Anksčiau jie buvo vadinami provizorių padėjėjais, dabar – farmakotechnikais, ir tai medicinos mokymus baigę žmonės. Į dar vieną priekaištą, kad vaistinės siūlo joms palankių, sutartis sudariusių gamintojų produktus, T.Barauskis atsakė: „Negaliu kalbėti už kitus. Teko girdėti apie tokius atvejus. Tačiau drąsiai galiu pasakyti, kad savo vaistinėse lentynų nepardavinėju, neproteguoju atskirų gamintojų. Vaistų turi būti visų rūšių, įvairių gamintojų ir kiekvienam prieinamomis kainomis, – teigė pašnekovas.

Dėl žmonių savigydos priekaištaujama ir poliklinikai. Teiginį, kad pas medikus sunku pakliūti, nes didelės eilės ir todėl greičiausias būdas tiesiog nueiti į vaistinę bei savo nuožiūra nusipirkti vaistų, Panevėžio poliklinikos direktorė Irena Čeilitkienė atrėmė teiginiu, kad skubi pagalba suteikiama tą pačią dieną, o planinė – nuo 2 iki 7 dienų, nebent eilės yra pas kai kurių sričių gydytojus konsultantus. „Vaistų reklamą aš uždrausčiau.

Informaciją turėtų turėti gydytojai, nes dažnas atvejis, kai ateina pacientas ir sako: nusipirkau reklamuojamų stebuklingų vaistų, bet kraujospūdis šokinėja. Arba, pasitepęs tepalu „Fastum gel“, sulaukė alergijos ir tik tuomet kreipėsi į gydytoją, – teigė Irena Čeilitkienė.

Veikia budrumo sistema

Vis dažniau viešai pasigirsta istorijų, kai žmonės apsinuodija pavartoję be recepto parduodamų vaistų nuo peršalimo. Neseniai viena vilnietė, išgėrusi „Teraflu“, rekomenduotą vaistininkės, neteko sąmonės ir vėliau atsidūrė ligoninėje. Pasirodo, „Teraflu“, kaip ir kiti panašūs mišiniai, kuriuose daug pseudoefedrino, neigiamai veikia kraujospūdį, širdį, todėl gali būti pavojingi.

Valstybinės vaistų kontrolės (VVK) tarnybos atstovai viename interviu pabrėžė, kad šalutinis vaisto poveikis visuomet nurodomas informaciniame lapelyje. Tad jį būtina perskaityti arba paprašyti tai padaryti vaistininko. O jei pasireiškia informaciniame lapelyje nenurodytas šalutinis poveikis, būtina apie tai informuoti gydytoją, kuris savo ruožtu informuos VVK tarnybą.

„Lietuvoje, kaip ir kitose Europos Sąjungos šalyse, veikia farmakologinio budrumo sistema. Gydytojai informuoja apie nepageidaujamas paciento reakcijas į vaistą, šia informacija dalijamasi ir su kitų šalių vaistus kontroliuojančiomis tarnybomis. Remiantis šia informacija, priimami sprendimai dėl vaistų vartojimo saugumo“, – sakė VVK tarnybos Komunikacijų ir ryšių su visuomene skyriaus vedėja Jolanta Normantienė.

"Panevėžio balsas"
2006 gruodžio mėn. 16 d.