Laikmetis diktuoja madas, bet tradicijų nelaužo…

Kaip pasiruošti šventinį Kalėdų stalą, pasipuošti namus, sutikti svečius? Tokie klausimai dabar labiausiai kamuoja kiekvieną šeimininkę – neišskiriant ir medikių. Tad vienas garsiojo sostinės "Stiklių" restorano ir viešbučio komplekso savininkų Romas Zakarevičius mielai dalijasi savo patirtimi kuriant subtilią šventinę aplinką bei ruošiant gardžius Kalėdų valgius…

„Laikmetis diktuoja madas, o mes neužmirškime, kad gyvename XXI amžiuje, – primena ponas Romas. – Todėl turime ne tik išlaikyti esamas tradicijas, bet ir jas modernizuoti… Ir jeigu tradicinis Kūčių stalas išlieka, tai Kalėdos turėtų tapti ne vien artimų giminaičių, bet ir draugų, kaimynų, bičiulių susiėjimu. Kad žmogus nepavargtų fiziškai, šventės formą reikėtų keisti. Neįpareigojant svečių sėdėti prie vieno ilgo stalo galima pasiūlyti laisvos formos bufetą. Bus suteikta galimybė visiems laisvai pabendrauti, asmeniškai pasikalbėti, išspręsti kažkokius kūrybinius ginčus ir t. t.“



Pradėkime nuo taurės karšto vyno



Tokį malonų žiemos vakarą šeimininkai savo svečius turėtų sutikti su taure lengvo karšto vyno. Jį paruošti nėra sudėtinga – tik parduotuvėje pirktą kalėdinį vyną reikėtų pagardinti šlakeliu konjako, brendžio arba kito stipresnio gėrimo. Įdėjus kelias riekeles citrinos, apelsino, būtina vyną pakaitinti, kad jis taptų kvapus, šildantis. Karštą gėrimą galima išpilstyti į visai paprastas stiklo taures, jas, lyg kokias dovanėles, įsukus į spalvotas servetėles.



Paprastai po Kūčių vakarienės daug valgyti nesinori, tačiau vis dėlto reikėtų išlaikyti kalėdinę stalo simboliką. Todėl tikrai neapsieisime be ąsočio spanguolių kisieliaus, aguonpienyje pamerktų kūčiukų (juos taip pat būtina patiekti ąsotyje arba bet kokiame aukštame stikliniame inde). Tai papuoš stalą. Būtinas ir aukščiau, ant kitokios nei staltiesė spalvos servetėle apsuktos, „suraukšlėtos“ dėžutės pakeltas krepšelis vaisių. Tiktai reikėtų juos paįvairinti riešutais su kevalais, papuošti gyva gėle (tai labai puiki dekoracija). Stalas turi būti linksmas, žaismingas… Per Kalėdas būtent vaisių vaza ar krepšelis, o ne gėlių puokštė tampa pagrindiniu stalo akcentu.



Kas liko nuo Kūčių stalo…



Kalėdų stalui tinka ir nuo Kūčių vakarienės likęs maistas, tik valgius būtina atšviežinti. Pavyzdžiui, virtus koldūnėlius su grybais reikėtų apkepti aliejuje (svarbu servetėle nusausinti riebalus). Jie bus labai skanūs, traškantys. Toks patiekalas puikiausiai tiks prie alaus, vyno… Jis skanus ir šaltas, ir karštas. Iš keptos žuvies galima paruošti kremą – ją sutrinti, sumalti ir būtinai įpilti šlakelį aromatizuoto alkoholio, kuris patiekalą atnaujins, atšviežins, suteiks aromatą ir pikantiškesnį skonį. Vakarykščius lašišos griežinėlius galima susukti į ritinėlius, vidun įsukant susmulkintų vėžių uodegėlių su avokadų kremu ir ryžiais. Prie šių ritinėlių puikiausiai tiks pakepintos duonos riekelės ar šiaudeliai.




Įdomesniems patiekalams – daugiau išmonės



Vis dėlto Kalėdų stalui galima patiekti ir daugiau įdomesnių patiekalų. Pavyzdžiui, labai tiktų salotos su apelsinais, kitais vaisiais. Jas būtina patiekti aukštose taurėse (pakaktų 5–6). Taurės stalą tarsi iškels – per tokias šventes jis negali būti plokščias. Kitus, jau įprastus desertus, reikėtų modernizuoti, paįvairinti naujais deriniais.



P. R. Zakarevičius šventiniam stalui taip pat siūlo labai paprastai paruoštas avokadas su krevetėmis – naują ir skanų patiekalą. Reikėtų avokadą perpjauti pusiau, išimti kauliuką ir į viduriuką įdėti krevečių su majonezo padažu. Skonis priklausys būtent nuo majonezo – šiam užkandžiui būtinas geras prancūziškas kiaušininis majonezas (jis yra labai švelnus ir skanus). Šį padažą galima paskaninti trupučiu portveino, vyno ar kito gėrimo – kad jis įgytų visiškai kitą skonį. Galima svečiams pasiūlyti ir įdarytų pomidorų. Ant išskobto pomidoro dugno reikėtų įpilti kapotais lašišos gabaliukais ir brendžiu paskaninto majonezo, o ant viršaus uždėti susuktą silkutę – vadinamąjį rolmopsą…



Panašiai galima paruošti ir šviežių, marinuotų ar sūdytų agurkų. Juos reikėtų perpjauti išilgai, išimti sėklas ir įdaryti vien daržovėmis, alyvuogėmis. Įdarui alyvuoges sumalkime, įberkime truputėlį marinuotų saldžiųjų pipirų, užpilkime aliejaus ir išmaišykime. Beje, dabar jau nemadingi įvairūs papuošimai (iš daržovių išpjaustytos rožės ir t. t .) – būdingas natūralumas.



Be keptos anties ar žąsies neapsieisime



Aišku, be keptos anties ar žąsies kalėdinis stalas nebus įspūdingas. Šie patiekalai jau įprasti, tačiau prie jų reikėtų patiekti įdomiau paruoštą garnyrą – keptus obuolius. Prieš dedant į orkaitę, reikia gražiai išpjauti obuolių viduriukus, o juos užpildyti smulkintais riešutais, medumi ir bruknių uogiene. Obuolius būtina kepti atskirai, ne kartu su antimi ar kitu paukščiu. Paskui apibarstyti cukraus pudra. Tai bus ne tik skani, bet ir nepaprastai įspūdinga kepto paukščio dekoracija. Taip patiekti obuoliai gali tapti ir puikiausiu daugelio mėgstamu desertu. Beje, prieš kepant antį ar žąsį, galima jas įdaryti nuluptais ir skiltelėmis supjaustytais obuoliais, užbėrus truputėlį muskato riešuto ar petražolių.



Na, o jeigu šeimininkė paruoš ir iškeps natūralų kumpį – tikrai nudžiugins kiekvieną savo svečią. Tik svarbu laikytis tam tikros kepimo technologijos, nes iškepti visą kumpį su kaulu nėra lengva. Jį reikėtų iš anksto gerai įtrinti specialiais prieskoniais, kurių pasirinkimas itin gausus, pamarinuoti. Kepti reikia labai ilgai – mažiausiai 4–5 valandas 80–90 laipsnių temperatūroje. Kad kumpis būtų ypač skanus, prieš dedant į orkaitę galima jį apkepti didelėje keptuvėje. Iškepus reikėtų apvynioti folija ir ilgai laikyti šiltai, kad „sunoktų“ – netgi visą naktį. Tada kumpis bus labai švelnus ir trapus. Prie tokio patiekalo būtina pateikti tradicinį krienų-majonezo padažą arba vien krienų. Beje, svečiams turėtų labai patikti ir kur kas modernesnis kumpio padažas… Jam reikės smulkiai sukapotų kaparėlių ir marinuotų agurkėlių, sumaišytų su majonezu bei truputėliu sauso baltojo vyno.



Saldusis stalas išlaiko senas tradicijas



Kokios Kalėdos be tradicinių saldumynų!.. Šia proga tiks įvairiausi žagarėliai, naminiai sausainėliai – tik pastariesiems reikėtų suteikti kalėdinės eglutės žaisliukų formas, nuspalvinti maistiniais dažais arba degintu cukrumi, pagardinti romo ar kita esencija. Sausainėliai gražiai blizgės, bus labai skanūs, traškantys, jei iškeptus aptepsite su cukraus pudra išplaktu kiaušinio baltymu……



Iki šiol išlikęs tradicinis Kalėdų saldumynas – medžio šaka. Dabar keičiamas tik jos dekoravimas. Šaka gali būti šokoladinė ar balta, ją galima patiekti su avietėmis ir grietinėlės kremu (speciali konditerinė grietinėlė stipriai atšaldoma, įberiama cukraus pudros, esencijos ir išplakama – tai bus dar ir puikiausiais desertas prie šviežių braškių…). Gaminant šaką nereikėtų naudoti sviestinio kremo. Aišku, daugelis kalėdinio stalo neįsivaizduoja be įprastų ir labiausiai pamėgtų mamos tortų. Jie visada labiausiai laukiami…



Šampanas su ledukuose užšaldytais ikrais ir austrėmis – tikras „šarmas“…



Nors jau įprasta apie gėrimus kalbėti taip, tarsi jie būtų didžiausi mūsų priešai, be jų per šias šventes neapsieisime. R. Zakarevičius siūlo paruošti atskirą stalą-bufetą, ant kurio būtų padėti tiek svečių atsinešti, tiek dovanoti, tiek pačių šeimininkų parūpinti gėrimai. Vakaro pradžioje, kaip jau minėta, reikėtų išlaikyti kalėdinę tradiciją – vaišintis karštu vynu… Jei šeimininkai – kokteilių mėgėjai, gali jų paruošti iš anksto arba leisti svečiams patiems jų pasigaminti. Tam pakaktų sulčių, likerio ir kokio nors stipresnio gėrimo bei ledukų. Kad būtų įdomiau ir žaismingiau, galima užšaldyti braškes ar mėtų lapelius – tada ledukai taps natūralia taurės dekoracija. Beje, ponui Romui dalyvaujant viename šampano pristatyme Prancūzijoje šio tauraus gėrimo teko ragauti su ledukuose užšaldytais juodaisiais ikrais, austrėmis bei braškėmis. Tai suteikė ypatingo „šarmo“. Gal mums tai nelabai įprasta, bet kodėl nepabandžius nustebinti svečių?..



Pagrindinis jaukumo akcentas – žvakės



Namai, kuriuose laukiama svečių, taip pat turi būti deramai papuošti. Pagrindinis kalėdinės puošybos akcentas – daugybė žvakių. Tokia proga tiesiog būtina išjungti visus viršutinius šviestuvus, nes jie sugadins nepakartojamą kalėdinę atmosferą, o vietoj jų įjungti stalines lempas, toršerus, uždegti daugybę ant palangių, stalų ir staliukų sustatytų žvakių. Jos gali būti įvairių aukščių ir dydžių. Tiks net ir pačios pigiausios bei mažiausios – tabletėmis vadinamos žvakutės. Tačiau jos sukurs įspūdingesnį vaizdą patalpintos bokaluose, taurėse… Labai gražiai atrodys ir plaukiojančios vazose su vandeniu, kurį papuoš kalėdinė eglės šakelė ar gėlės žiedas. Žvakės suteiks didžiausią vakaro jaukumą, sukurs šilčiausią, romantiškiausią atmosferą…



Poilsio zonai – deramas dėmesys



Nors akcentuojame gražią aplinką, skanius valgius, tačiau nereikėtų pamiršti ir patogumų.


Svečiams būtina paruošti vietas, kur jie galėtų atsisėsti. Tiesiog ant rašomojo stalo galima uždegti žvakių, o šalia pastatyti kėdžių… Tokią specialiai sukurtą poilsio zoną galima išryškinti spalvotomis vienkartinėmis servetėlėmis, kėdes apipinti dirbtiniais šiaudais bei papuošti kaspinais, ant jų užmesti spalvotą skarą ar medžiagos skiautę. Pastangų daug neprireiks, tačiau sukursite tikrai gražią šventinę aplinką. Be kalėdinės eglutės, jaukumo suteiks ir pakabinamomis žvakutėmis išpuoštos didesnės kambarinės gėlės bei vietoj įprastų įsuktos spalvotos lempos (ypač – geltonos, oranžinės). Toks apšvietimas sukurs labai jaukią ir šiltą atmosferą. Beje, taip puošti reikėtų ne vieną kambarį, o kurti bendrą buto interjerą




Be dovanų svečių neišleiskite



Kad ir kaip būtų malonu kalbėti apie būsimą šventę, tačiau viskam ateina pabaiga. Todėl R. Zakarevičius primena, jog šventinį vakarą reikėtų užbaigti dovanėlėmis… Paprastomis, neįpareigojančiomis, bet labai dėmesingomis. Tai bus tarsi patirto jaukumo ir malonios viešnagės prisiminimas. Bus labai gražu, jei atsisveikinant svečiams įteiksite nebūtinai kažkokias pirktines brangias dovanas, o pačių iškeptų sausainėlių, gražiai įpakuotų šventiniame maišelyje, arba savo pačių virtos uogienės stiklainiuką, apjuostą spalvotos medžiagos servetėle, perrištą žaismingu kaspinėliu… Tai parodys rūpestingų šeimininkų dėmesį savo svečiui, privers jį pasijusti mylimu ir laukiamu šiuose namuose. O kad šventinės akimirkos ilgai neišblėstų, būtina jas įamžinti fotoaparatu…



Beje, pasibaigus Kalėdoms, šventinis šurmulys dar greit neatslūgsta. Visi ima laukti naujos linksmybių bangos – Naujųjų Metų…



Ramutė PEČELIŪNIENĖ