Po miokardo infarkto praėjus 3–28 dienoms atlikta perkutaninė transliuminalinė vainikinių arterijų angioplastika (PTVAA) reikšmingai nesumažina didžiųjų kardiovaskulinių įvykių rizikos, lyginant su optimaliu medikamentiniu gydymu. Šie rezultatai gauti, atlikus OAT (Occluded Artery Trial) tyrimą, kurio duomenys paneigė anksčiau buvusią teoriją, kad kraujotakos atstatymas po miokardo žūties pagerina ilgalaikes baigtis.
Nors ši teorija yra plačiai taikoma praktikoje, tačiau iki šiol ji nebuvo patvirtinta nė viename perspektyviajame atsitiktinės atrankos tyrime.
Mokslininkai ištyrė 2166 stabilios būklės pacientus, po MI praėjus 3–28 dienoms, esant visiškai infarkto zoną maitinusios kraujagyslės okliuzijai bei tokiems didelės rizikos rodikliams, kaip antai, išstūmimo frakcijai <50 proc. ar proksimalinei okliuzijai. Pacientai atsitiktinai suskirstyti į PTVAA, stentavimo ir optimalaus medikamentinio gydymo grupę (n=1082) bei tik medikamentinio gydymo grupę (n=1084). Pacientai buvo stebėti 4 metus. Tyrimo pabaigoje PTVAA ir medikamentinio gydymo grupėse didieji kardiovaskuliniai įvykiai (mirtis, miokardo infarktas, reinfarktas ir IV klasės pagal NYHA širdies nepakankamumas) atitinkamai diagnozuoti 160 (17,2 proc.) ir 142 (15,6 proc.) pacientams (p=0,20).
New England Journal of Medicine Posted online November 14, 2006 (In Print December 7, 2006)