Nauji metai – nauji darbai…
Praėjusieji metai farmacijos specialistams buvo įdomūs ir kupini reikšmingų įvykių. Apie tai plačiau rašėme paskutiniajame 2006 metų "Farmacija ir laikas" žurnalo numeryje. Tačiau vis dėlto norėtume žinoti, kurie įvykiai buvo patys reikšmingiausi. Nuo šio klausimo ir pradėjome pokalbį su sveikatos apsaugos ministro patarėju Evaldu Navicku.
Vienas svarbiausių šių metų įvykių – tai, kad Seimas priėmė Farmacijos įstatymą. Deja, pradėjusi dirbti naujoji Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybė jau nebegalėjo daryti įtakos šio teisės akto kūrimui. Šiandien tenka susidurti su įstatymo trūkumais. Be to, stengiamės spartinti visų būtinų poįstatyminių teisės aktų rengimą, nes tai iki dabartinės vadovybės atėjimo net nebuvo pradėta daryti.
Pirmiausia teko gerokai paskubėti rengiant Vyriausybės nutarimus, reglamentuojančius įmonių licencijavimo ir vaistų registravimo bei kitų rinkliavų tvarkas. Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašų keitimo tvarka, kuri irgi buvo dar tik pradėta rengti, dabar jau užbaigta ir laukia patvirtinimo. Pagal naują tvarką, priimant sprendimą, kuriuos vaistus kompensuoti, bus atsižvelgiama į terapinius, farmakoekonominius kriterijus. Gera naujiena vadinčiau tai, jog atsiranda vadinamasis Rezervinis vaistų sąrašas, iš kurio vaistai, esant finansinėms galimybėms kompensuoti, bus įrašomi į Kompensuojamųjų vaistų kainyną.
Tačiau laikas nestovi vietoje, tad tikriausiai sutiksite, jog ir ateityje teks intensyviai dirbti. Kokių darbų imatės pirmiausia?..
Pirmiausia Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašų keitimo tvarkoje norėtume papildomai reglamentuoti kompensavimo lygio pagal ligas nustatymą, kad būtų aišku, kodėl vienu atveju vaistą kompensuojame 50, kitu – 80, 90 ar net 100 procentų. Jau vyksta diskusijos, ruošiami pirminiai projektai. Tikiuosi, kad šių metų pirmąjį pusmetį pateiksime minėtos tvarkos papildymus.
Iki šiol sprendžiant dėl vaistų pirkimo centralizuotu būdu nebuvo vadovaujamasi aiškiais kriterijais. Jau parengta ir artimiausiu metu bus patvirtinta Centralizuotai perkamų vaistų tvarka, kuria bus vadovaujamasi svarstant, kokių naujų vaistų reikėtų pirkti. Vaistą, kurį ligonių kasos planuotų pirkti centralizuotai, taip pat vertinsime atsižvelgdami į terapinius, socialinius bei farmakoekonominius kriterijus.
Jau žinoma, kad šiemet vaistams kompensuoti bus skiriama 80 mln. daugiau nei pernai – t. y. 587 mln. litų. Ar pakaks pinigų patenkinti sergančiųjų gydymosi lūkesčiams? Į ką bus atsižvelgiama skirstant šias lėšas, derinant kompensuojamųjų vaistų sąrašus?
2006 metais išlaidos vaistams kompensuoti buvo 534 mln. Litų. Kasmet rinka auga maždaug 10 proc. Ką tai reiškia? Ši pinigų suma reikalinga išlaidoms už kompensuojamuosius vaistus padengti, kurios priklauso nuo vis augančio vaistų poreikio. Įvertinus turimas galimybes, kalbėti apie kažkokias itin naujas technologijas negalėtume. Pasiūlymus kompensuoti naujus vaistus vertinsime pagal naujuosius kriterijus. Jeigu matysime, kad tokius vaistus kompensuoti galime, jie bus įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų sąrašą, jei ne – įrašysime juos į Rezervinį vaistų sąrašą. Jei turėsime finansinių galimybių, šie klausimai bus iš naujo svarstomi ir priimami atitinkami sprendimai.
Į Ligų ir vaistų joms gydyti sąrašų tikslinimo komisiją kreipėsi ne viena ligonių organizacija (pavyzdžiui, sergančių glaukoma), prašydama, kad būtų pakeistas jiems reikalingų vaistų kompensavimo lygis. Taigi reikės įvertinti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto galimybes.
Žinoma, pinigų visada trūks, nes dėl naujų technologijų didėja vidutinė recepto kaina. Dar svarbu tai, kad nėra visiškai subalansuota generinių vaistų kainodara. Šiuo metu yra rengiama derybų su vaistų gamintojais tvarka. Tikimės, kad pavyks susitarti dėl dabar esančių rinkoje vaistų kainų sumažinimo bei rasti galimybių į Kompensuojamųjų vaistų kainyną įrašyti naujų technologijų vaistus.
Dažnai tenka girdėti skundus dėl Valstybinės ligonių kasos įsiskolinimo vaistinėms bei ligoninėms. Tai jau tampa tarsi nepagydoma lėtine liga. Ar žinote receptą, kaip šį „negalavimą“ įveikti?
Dėl to didelių rūpesčių nebekyla. Valstybinės ligonių kasos mėnesio išlaidos vaistams kompensuoti siekia 48 mln. litų. Kreditinis įsiskolinimas, augant išlaidoms, iš esmės nebedidėja ir svyruoja ties 100 mln. litų riba – tai dviejų mėnesių įsiskolinimas. Paskutiniame Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdyje, įvykusiame praėjusių metų gruodžio 19-ąją, kreditiniam įsiskolinimui padengti buvo papildomai skirta 20 mln.
Kalbino Ramutė PEČELIŪNIENĖ