Teritorinių ligonių kasų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų kasmetinių sutarčių sudarymo procesas eina į pabaigą. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, teritorinės ligonių kasos bei gydymo įstaigos įpusėjus šiai savaitei jau buvo sudariusios 911 sutarčių dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims bei šių paslaugų apmokėjimo.
Neseniai įvykusiame Sveikatos apsaugos ministerijos ir ligonių kasų vadovų pasitarime ministras Rimvydas Turčinskas ypač pabrėžė sutarčių su kuo daugiau naujų paslaugų teikėjų svarbą, kita vertus, jis akcentavo, jog ligonių kasos turi reikliai kontroliuoti ir privačių gydymo įstaigų teikiamų paslaugų, kurios apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kokybę.
„Sutarčių sudarymas daug lemia visų metų darbą, nes šio proceso metu derinami paslaugų teikėjų, pirkėjų ir pacientų santykiai bei interesai, todėl tenka nemažai paplušėti dar prieš sutarties pasirašymą. Todėl dėl sutarčių su gydymo įstaigomis pradėta tartis, derėtis dar prieš pusmetį. Juk ligonių kasos atstovauja paciento interesams, todėl privalome jam garantuoti, kad teikiamos paslaugos bus kokybiškos, pagerės jų prieinamumas,“– sakė Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas.
Pasak jo, šiemet sutarčių prieduose, reglamentuojančiuose sveikatos priežiūros įstaigų įsipareigojimus, ypač akcentuojamas pacientų informavimas. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo privalo užtikrinti, kad pacientai būtų informuoti apie įstaigoje teikiamas paslaugas, apie galimybę nemokamai profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, taip pat – kur pacientai galėtų kreiptis, kai jį aptarnaujanti sveikatos priežiūros įstaiga nedirba.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa iš viso sudarė 202 sutartis (76 iš jų – su privačiomis gydymo įstaigomis), ir jau baigė šį nelengvą šiemetinį darbą. Panevėžio teritorinė ligonių kasa taip pat jau susitarusi beveik su visais partneriais – su gydymo įstaigomis pasirašytos 154 sutartys (iš jų – 50 su privačiomis), beliko suderinti sutartį su Vilniaus universiteto Onkologijos institutu. Kauno teritorinė ligonių kasa pasirašė daugiausia sutarčių – 206 (su privačiomis gydymo įstaigomis – 105). Antroje vietoje pagal sutarčių kiekį – Vilniaus teritorinė ligonių kasa, dabar pasirašiusi 193 sutartis (92 su privačiomis įstaigomis). Vilniaus ir Šiaulių teritorinės ligonių kasos (iš viso 155 sutartys, 73 – su privačiomis gydymo įstaigomis) sudarė visas numatytas sutartis su savo veiklos zonoje esančiomis gydymo įstaigomis, o su kitų zonų gydymo įstaigomis jos jau baigiamos derinti.
Šiemet ligonių kasos sudarė ne tik daugiau sutarčių su privačiomis gydymo įstaigomis, teikiančiomis antrinio lygio ambulatorines ir dienos chirurgijos paslaugas. Pabrėžtina, kad joms buvo taikomos tokios pat sąlygos, kaip ir ankstesniems partneriams. Dar būtina atkreipti dėmesį, kad pacientai, ketinantys gydytis privačioje gydymo įstaigoje, turėtų iš anksto pasidomėti, ar ji yra sudariusi sutartį su ligonių kasa ir kokios paslaugos apmokamos iš PSDF biudžeto, kokią priemoką tektų sumokėti už brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ir procedūras.
Valstybinės ligonių kasos prie SAM
Ryšių su visuomene skyrius
Česlovas Grencevičius,
Valstybinės ligonių kasos Ryšių su visuomene skyriaus vedėjas