Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis ŠKL yra dažniausia mirties priežastis išsivysčiusiose šalyse. Ne išimtis – ir Lietuva.
„Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programos“ iniciatoriaus ir vadovo, VUL SK generalinio direktoriaus Aleksandro Laucevičiaus žodžiais tariant, šiandieniniai epidemiologiniai duomenys atskleidžia, jog širdies infarktas ir insultas pasiglemžia didelę dalį mūsų visuomenės darbingo amžiaus žmonių, kurie po tokių sunkių ligų gali arba mirti, arba likti neįgaliais. Šios pirminės profilaktikos programos tikslas – sumažinti sergamumą ūminėmis širdies ir kraujagyslių ligomis: nestabilia krūtinės angina ar miokardo infarktu, insultu, arterijų trombozėmis. Taip pat nustatyti slaptas aterosklerozės būkles (miego arterijų susiaurėjimą, periferinę arterijų ligą, nebylią miokardo išemiją) ir naujai išaiškinti cukrinį diabetą.
Programoje numatytos paslaugos ambulatoriškai teikiamos darbingo amžiaus žmonėms (vyrams nuo 40 iki 55 metų; moterims nuo 50 iki 65 metų), kurie dar neserga sunkiomis ŠKL, tačiau jau turi tam tikrų rizikos faktorių. Net apie 80 proc. ŠKL galima išvengti, sumažinus šiuos rizikos veiksnius: rūkymas; antsvoris; nejudrus gyvenimo būdas; cukrinis diabetas; padidėjęs kraujo spaudimas ir cholesterolio kiekis kraujyje.
Pagrindinis krūvis įgyvendinant šią programą tenka bendrosios praktikos gydytojams. Jie apie programą informuoja visuomenę, atlieka bazinius tyrimus, pagal tarptautinius kriterijus įvertina širdies ir kraujagyslių riziką, atrenka asmenis, kuriems realiai gresia infarktas arba insultas ir taiko profilaktikos priemones.
Apie 10 – 15 proc. programoje dalyvaujančių asmenų, turinčių ypač didelę ŠKL riziką, pagilintam kardiologiniam, angiologiniam ir laboratoriniam ištyrimui siunčiami į didžiąsias Lietuvos gydymo įstaigas. Čia juos visus konsultuoja kardiologai, o esant būtinybei, įsijungia endokrinologai, neurologai, nefrologai. Iki šiol buvo siunčiama tik į dvi didžiąsias Lietuvos gydymo įstaigas: VUL SK ir KMUK, bet artimiausiu metu šių įstaigų ratą numatoma praplėsti.
Pirmųjų metų patirtis parodė, kad programa yra naudinga ir reikalinga, tačiau neapima tam tikros dalies rizikos veiksnių turinčios populiacijos, todėl siekiant, kad būtų prieinama kuo didesnei daliai Lietuvos gyventojų, siuo metu ji yra tobulinama.
Per pirmuosius metus išaiškinta nemažai naujų cukrinio diabeto ir anksčiau negydytų atvejų. Taip pat keliems ligoniams nustatyta sunkūs širdies arterijų susiaurėjimų atvejai, kurie artimiausiu metu pacientams galėjo baigtis širdies infarktu ar net staigia mirtimi. Pasitvirtino ankstesni pastebėjimai, kad labai didelė visuomenės dalis turi padidėjusį ir nepakankamai gydomą kraujo spaudimą.
Gitana Letukienė,
VUL Santariškių klinikos
Vyr. specialistė ryšiams su visuomene