Baigta ligonių kasų sutarčių su gydymo įstaigomis sudarymo kampanija

Teritorinės ligonių kasos baigė sudaryti kasmetines sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, teritorinės ligonių kasos bei gydymo įstaigos šiemet sudarė 1033 sutartis dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims bei šių paslaugų apmokėjimo. Pagal šias sutartis gydymo įstaigoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto numatoma sumokėti 2,2 mlrd. litų, arba 7 proc. daugiau nei pernai. Nuo šių metų gegužės 1-osios planuojama didinti medikų darbo užmokestį. Jis paprastai didinamas indeksuojant sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas, todėl tam papildomai bus skiriama dar per 200 mln. litų.

„Šiemet asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti skiriama 7 proc. daugiau nei pernai, bet planuojame, kad sveikatos priežiūros paslaugų bus suteikta net iki 14 proc. daugiau. To siekiame ieškodami naujesnių, efektyvesnių, pigesnių paslaugų teikimo formų. Sudarant sutartis prioritetas buvo skiriamas ambulatorinėms paslaugoms, kur vienos paslaugos vidutinė kaina – apie 50 Lt, taip pat – dienos chirurgijos paslaugoms, kur vienos paslaugos vidutinė kaina siekia 650 Lt, kai tuo tarpu paciento gydymo ligoninėje vidutinė kaina – apie 1700 litų“, – teigia Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas.

Daugiausia – 256 – sutartis su gydymo įstaigomis pasirašė Kauno teritorinė ligonių kasa. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pasirašė 215 sutarčių, Šiaulių – 203, Klaipėdos – 202, Panevėžio – 157. Teritorinės ligonių kasos sudarė tiesiogines gydymo paslaugų apmokėjimo sutartis ne tik su savo, bet ir su kitų ligonių kasų aptarnaujamų zonų gydymo įstaigomis, kurias dažniausiai renkasi pacientai.

Ligonių kasos duomenimis, su privačiomis gydymo įstaigomis sudarytos 406 sutartys, iš jų 109 sutartis sudarė Kauno teritorinė ligonių kasa, Vilniaus – 92, Šiaulių – 79, Klaipėdos – 76, Panevėžio – 50. Beje, tokių sutarčių gali šiek tiek padaugėti, nes ligonių kasos dar nėra baigusios derybų su keliomis privačiomis įstaigomis, norinčiomis teikti sveikatos priežiūros paslaugas ir pateikusios tokius pasiūlymus neseniai.

Siekiant mažinti pacientų eiles viešosiose įstaigose pas gydytojus specialistus (kardiologus, neurologus, endokrinologus, oftalmologus ir kt.) pastaruoju metu stengiamasi pritraukti naujų partnerių, teikiančių antrinio lygio ambulatorines ir dienos chirurgijos paslaugas. Tad šiemet sudaryta daugiau sutarčių su privačiomis gydymo įstaigomis, teikiančiomis tokias paslaugas. Apmokėti už privačių gydymo įstaigų teikiamas specializuotas konsultacijas šiemet, palyginti su pernai, papildomai skiriama per 20 mln. litų, pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugoms – 6,4 mln. litų.

Kai daugiau paslaugų teikėjų, pacientams plečiasi ir gydymo įstaigos pasirinkimo galimybės, gerėja paslaugų prieinamumas, kartu tai skatina privačių ir valstybinių įstaigų konkurenciją bei siekimą teikti kuo geresnes paslaugas.

Šiemet sutarčių prieduose, reglamentuojančiuose sveikatos priežiūros įstaigų įsipareigojimus, be kita ko, akcentuojamas pacientų informavimas. Asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas arba jo įgaliotas asmuo privalo užtikrinti, kad pacientai būtų informuoti apie įstaigoje teikiamas paslaugas, apie galimybę nemokamai profilaktiškai pasitikrinti sveikatą, kur pacientai galėtų kreiptis, kai ši sveikatos priežiūros įstaiga nedirba ir kt.