Koordinacinės tarybos posėdyje – apie tolesnę nacionalinės elektroninės sveikatos plėtrą

Pagrindiniai E. sveikatos plėtros koordinacinės tarybos uždaviniai – koordinuoti nacionalinės e. sveikatos sistemos plėtrą ir teikti siūlymus dėl strateginių veiklos krypčių, susijusių su sistemos veikimo palaikymu, jos atnaujinimu ir integravimu į šalies gydymo įstaigų informacines sistemas.

Šios tarybos pirmininko pavaduotojas, Kauno technologijos universiteto Biomedicininės inžinerijos instituto direktorius prof. Arūnas Lukoševičius posėdyje pristatė būsimos E. sveikatos strategijos prioritetus 2007–2015 m., struktūrą, strateginius tikslus, artimiausius plėtros uždavinius ir įgyvendinimo perspektyvas. „E. sveikatos strategijos sukūrimas – pirmasis pagrindinis ir ypatingai atsakingas valstybinės reikšmės žingsnis, – teigė A. Lukoševičius. – Jis sunkus, bet privalome žengti jį dabar, nes nuo jo priklausys visų šalyje įgyvendinamų informacinių technologijų paslaugų projektų sėkmė.“ Strategijoje, kurios projektą planuojama parengti jau šių metų vasarą, bus apžvelgtos globalių tendencijų bei vykdomų projektų sveikatos apsaugoje ir sveikatos informacinėse sistemose sąsaja, teisinės ir ekonominės plėtros sąlygos, tarptautinė parama e. sveikatai ir kt. klausimai.

E. sveikatos koordinacinės tarybos pirmininko Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sekretoriaus Haroldas Baubino teigimu, nacionalinės e. sveikatos sistemos informacijos apimtys, jos svarba teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, potencialių naudotojų skaičius (sveikatos priežiūros specialistai, sveikatos priežiūros administracijos darbuotojai, ir ateityje pacientai) bei ypatingi saugos poreikiai kelia itin didelius reikalavimus pačiai sistemai ir jos administratoriams.

Didelio posėdžio dalyvių susidomėjimo susilaukė SAM Informacinių technologijų skyriaus atlikta apklausa dėl sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimo e. sveikatos paslaugų plėtrai. Apklausos metu buvo renkama informacija apie informacinių technologijų naudojimą kasdieniame darbe, gydymo įstaigos darbuotojų kompiuterinį raštingumą, domėjimąsi informacinėmis technologijomis. Pagal sukauptą informaciją bus planuojamas investicinių lėšų poreikis ir tolesni E. sveikatos plėtros etapai.

Apklausa, kurioje dalyvavo 966 respondentai iš 168 Lietuvos gydymo įstaigų, skirta trims tikslinėms grupėms – sveikatos priežiūros įstaigų gydytojams/slaugytojams (727), įstaigų vadovams (173) ir informacinių technologijų specialistams (66). Apklausos duomenimis, 72 proc. joje dalyvavusių gydytojų/slaugytojų naudojasi kompiuteriu darbo vietoje, o 59 proc. – girdėjo apie e. sveikatą. Nustatyta, kad įstaigų vadovai, kurių net 86 proc. yra susipažinę su e. sveikata, prie kompiuterio praleidžia skirtingą valandų kiekį per savaitę (nuo 5 – iki 20 val.). Tačiau net 3 proc. jų išreiškė nuomonę, kad kompiuteris mediko darbo vietoje yra nebūtinas. Pažymėta, kad net 51 proc. apklaustųjų įstaigų informacinių technologijų specialistų patvirtino, kad jų gydymo įstaiga turi elektroninę duomenų bazę, kurioje yra kaupiama informacija apie pacientą. (Daugiau informacijos apie apklausą – http://www.sam.lt/lt/main/sveikatos_apsauga/el_sveikata).



SAM Ryšių su visuomene skyrius