Konferenciją pradėjo Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentas doc. Pranas Šerpytis (VU) pristatęs kartu atvykusius abejų universitetų dėstytojus: KMU rektorių prof. Remigijų Žaliūną, prof. Ramūną Navicką (KMU), prof. Petrą Zabielą (KMU), doc. Aušrą Kavoliūnienė (KMU), doc. Birutę Petrauskienę (VU), doc. Germaną Marinskį (VU).
KMU rektorius prof. R. Žaliūnas padėkojo visiems susirinkusiems ir organizavusiems šį renginį. Jis kalbėjo apie studijų kokybę ir džiaugėsi, kad kardiologijos rezidentūra yra labai populiari. Rektorius vylėsi, kad bendradarbiaujant bus galima pasirinkti atskirus kardiologijos rezidentūros modulius mokytis skirtingose Lietuvos ir užsienio universitetuose pagal mainų programas.
Svečias iš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), Sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vedėjas dr. Jonas Bartlingas aptarė aktualius rezidentams klausimus. Jis džiaugėsi, kad dviejų aukštųjų mokyklų kardiologijos specialybės rezidentai pradėjo bendradarbiauti. Kabėdamas apie rezidentų statusą Lietuvoje jis apgailestavo, kad kol kas nėra vieningų programų, menka finansinė bazė. J. Bartlingas kalbėjo apie sąsajas tarp universitetų ir ligoninių ir akcentavo jų, partnerystės, būtinybę.
Doc. A. Kavoliūnienė sakė, kad dviejų universitetų bendradarbiavimo idėja, kuriant vieningą kardiologijos specialybės programą, kilo Europos Kardiologų draugijos (EKD) edukacinio komiteto posėdyje, kuriame pristatyta kardiologijos dalyko rekomenduojama mokymo programa. „Šiandien idėja tampa kūnu“ – džiaugėsi ji, dėkodama LŠA prezidentui doc. P. Šerpyčiui už visokeriopą pagalbą organizuojant renginį. Docentė pristatė dokumentą „The Core Curriculum“ –
„Pagrindiniai nespecializuotų kardiologų mokymo programos dalykai“ (ruošė EKD edukacinis komitetas 2004-2006, pirmininkaujant Peter Kearney, Airija). Europos kardiologų draugijos mokymo programos pagrindų tikslas – paruošti šios specialybės gydytojus pagal suderintą sistemą. Be to, tai yra pagrindas besivystančiam tęstinio medicinos mokymo kvalifikuotiems ir praktikuojantiems kardiologams. EKD Core Syllabus, reikalingų klinikinių žinių pagrindai, išleisti 2004 m., jie apibendrina dalyko medžiagą būtiną šiai specialybei: apibrėžia specialybės ribas ir nurodo pagrindines žinias, remiantis kuriomis, sukurta ši programa. Care curriculum mokymo programos pagrinduose plačiau nei reikalingų klinikinių žinių pagrinduose aprašomos žinios, įgūdžiai ir nuostatos reikalingos nespecializuotam kardiologui.
Pirmą kartą abejų universitetų rezidentų programų vadovų iniciatyva sukurtas bendras dokumentas „Kardiologijos gydytojo rezidento dienynas“. Jį gavo visi konferencijoje dalyvavę busimieji kardiologai.
Po trumpos pertraukėlės konferenciją tęsė rezidentų paruošti klinikinių atvejų pristatymai. Patys busimieji kardiologai turėjo įvertinti savo ir kitų darbą balsuodami už Įsimintiniausią klinikinį atvejį, kuris turės įtakos klinikinei praktikai ateityje ir už Įdomiausiai kolegoms pristatytą klinikinį atvejį. Balsų skaičiavimo komisijai teko paplušėti sudedant rezidentų ir jų vadovų balsus. Nors abi nominacijas laimėjo VU rezidentai: pirmąją – Julija Klimušina ir Eglė Čiburienė, antrąją – Gintautas Bieliauskas, auditorijoje tvyrojo draugiška atmosfera.
Nelauktas ir netikėtas rezidentams ir jų vadovams buvo kardiologų rezidentų vadovo prof. P. Zabielos pristatytas klinikinis atvejis-mįslė. Teisingai atsakiusiems į klausimą buvo paruošti vertingi prizai. Skatindamas būsimųjų kardiologų loginį mastymą profesorius papasakojo nuotaikingą anekdotine situaciją, kurią įsiminė visi konferencijos dalyviai. O teisingai į klausimą atsakė vienu metų dvi rezidentės: Nora Kupstytė (KMU) ir Egidija Rinkūnienė (VU), kurioms atiteko ir prizai.
Socialinė-kultūrinė programa
Palanga ir naktinis gyvenimas neatsiejami dalykai, tad pasivaikščioti po miestą sutemus ir pratęsti neoficialų bendravimą nusprendė ne tik busimieji kardiologai, bet ir jų vadovai. Pirmieji įspūdžiai būtų tokie: Palangos tiltas, ošianti jūrą ir daugybė žvejų, kurie noriai rodė pagautą laimikį ir pasakojo apie pavasarį pagaunamas žuvis. Pagrindinė Palangos J. Basanavičiaus gatvė mirgėjo įvairiaspalvėm šviesom, iš kavinių aidėjo gyva muzika ir konferencijos dalyviai sunkiai surado kavinę, kurioje būtų pakankami laisvų vietų… Tačiau suradę ją, jautiesi kaip devintame danguje. Jame ir buvo, nes toks buvo ir kavinės pavadinimas…
Kitos dienos programa prasidėjo anksti ryte mankšta ir maudynėmis jūroje – atsirado ir tokių drąsuolių! Vykstant namo doc. P. Šerpyčio iniciatyva ir pastangomis konferencijos dalyviai aplankė I. Simonaitytės muziejų Priekulėje ir grožėjosi Švėkšnos bažnyčia bei dvaru.
I. Simonaitytės vasarnamyje yra įrengtas memorialinis muziejus ir stengiamasi išlaikyti autentiška aplinką, kurioje gyveno rašytoja. Čia saugomos išleistos jos knygos, kai kurie išlikę rankraščiai, nuotraukose užfiksuotos I. Simonaitytės gyvenimo akimirkos. Muziejaus darbuotoja maloniai pasitinka ekskursantus, su užsidegimu pasakoja apie rašytojos gyvenimą ir darbus bei atsako į visus iškylančius klausimus.
Švėkšna yra žinoma nuo XV a., o pirmoji bažnyčia buvo pastatyta 1509 m. Naująją dvibokštę, neogotikinę bažnyčią suprojektavo švedų architektas Karlas Eduardas Strandmanas ir ji buvo pastatyta 1905 m. Vitražus jai sukūrė V. Pšibitnevskis, puošnus didysis altorius pagamintas Purgeiro fabrike Tirolyje. Jį kartu su sakykla Austrijoje nupirko ir bažnyčiai padovanojo Vilkėno grafas Aleksandras Pleteris. Šventorių supa lengva mūrinė tvora su bokšteliais, kuriuose įrengtos Kryžiaus kelio stotys. Atvažiuojančius pasitinka paprastas ir darbštus parapijos klebonas – kan. Petras Stukas.
Jis papasakojo apie bažnyčią ir palydėjo konferencijos dalyvius iki Švėkšnos parko, kuriame buvo senieji dvaro rūmai, sunaikinti pokario metais.
Po kelionės pavyko pakalbinti keletą busimųjų kardiologų dalyvavusių konferencijoje:
Tomas: „Per mažai laiko buvo, kad galėtume gerai pažinti vieni kitus, tačiau tikrai geras sumanymas buvo surengti šį susitikimą. Norėtųsi, kad sektų reguliarūs tokio pobūdžio renginiai. Iš diskusijų su kolegomis išaiškėjo, kad yra tikrai didelių skirtumų tarp Vilniaus ir Kauno mokyklų.“
Diana: „Iš pradžių buvau nusiteikusi gana pesimistiškai. Tačiau įsitikinom, kad naujos idėjos ir pažintys yra geras dalykas. Buvo linksma ir įdomu. O šeštadienio kultūrinė programa netikėtai grąžino į vaikystę, kai su tėveliais tekdavo aplankyti daug gražių ir įdomių Lietuvos vietų.“
Gintautas: Pirmiausia, manau, kad pati mintis surengti tokį bendrą Lietuvos kardiologijos rezidentų susitikimą buvo puiki, nes pabendrauti su kolegomis iš kitos ligoninės yra išties įdomu, o taip pat gali būti ir naudinga. Jau vien tai, kad tiesiog susipažinome (nes iki šiol daugelio Kauno rezidentų net nebuvau matęs) yra tikrai gerai. Pati konferencija buvo gana įdomi, gerai organizuota, su turtinga laisvalaikio programa, ir viska susitikimo aplinka ir bendra dvasia buvo maloni, šilta ir draugiška. Labai įdomu buvo pasidalinti su kolegomis iš Kauno rezidentūros rūpesčiais, aptarti geresnius ir blogesnius rezidentūros aspektus, kurie Vilniaus ir Kauno mokyklose kiek skiriasi. Išties gera mintis buvo grįžtant namo sustoti poroje lankytinų vietų, nes, pavyzdžiui, Švėkšnos miestelis su savo nuostabia neogotikine bažnyčia bei rūmų ansambliu man paliko labai ryškų įspūdį. Linkėčiau, kad tokie rezidentų susitikimai taptų gražia tradicija.
Svarbiausias pirmosios, bet ne paskutinės KMU ir VU busimųjų kardiologų konferencijos rezultatas – užsimezgusi draugystė ir bendradarbiavimo planai.
Svetlana Adler
Kardiologijos klinikos administratorė