A ir B gripo virusų atsparumas neuraminidazės inhibitoriams (oseltamivirui ir zanamivirui) buvo nustatytas ir anksčiau, tačiau B gripo viruso sąlygotos infekcijos dažnis nėra žinomas. Taigi nėra aišku, ar vaistams atsparios padermės yra linkusios plisti.
Norėdami nustatyti viruso atsparumą, mokslininkai ištyrė 2004–2005 metų B gripo viruso protrūkį Japonijoje, kurioje neuraminidazių inhibitoriai vartojami labai plačiai, sukėlusius virusus, išskirtus iš 74 oseltamiviru gydytų vaikų ir 348 oseltamiviru negydytų pacientų (iš jų 282 vaikai). Dalinis atsparumas neuraminidazės inhibitoriams nustatytas vienam oseltamiviru gydytam vaikui (1,4 proc.) ir 7 šiuo vaistu negydytiems asmenims (2,0 proc.). Nustatyta, kad keturiems iš septynių negydytų pacientų išskirti iš dalies neuraminidazės inhibitoriams atsparūs virusai buvo perduoti bendruomenėje, kiti trys – šeimoje. Visų infekcijų klinika buvo panaši nepriklausomai nuo atsparumo buvimo.
Nors nustatytas atsparumo neuraminidazės inhibitoriams dažnis yra gana mažas, lyginant su A gripo viruso atsparumo (5–18 proc.) paplitimu, šie duomenys verčia sunerimti dėl atsparių padermių plitimo, nes anksčiau manyta, kad atsparios viruso padermės perduodamos retai.
JAMA 2007 Apr 4; 297:1435–42