Tarp prevencinių sveikatos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, ligi šių metų dėl įvairių priežasčių sunkiausiai plėtojosi Asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa. Tačiau dabar jau galima sakyti, jog pasiektas lūžis – šių metų pirmąjį ketvirtį šiai programai įgyvendinti buvo panaudota beveik penktadaliu daugiau lėšų negu buvo skirta šiam laikotarpiui, o pernai jai įgyventi buvo panaudota mažiausiai (palyginti su kitomis prevencinėmis programomis) – tik maždaug du penktadaliai skirtų lėšų.
Priminsime: širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra dažniausia sergamumo ir mirtingumo priežastis. Tad šiosprogramos vykdymo suintensyvėjimas – geras besiplėtojančio prevencinio darbo ženklas. Programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų. Lietuvoje gyvena apie 690 tūkstančiai tokio amžiaus gyventojų. 2007 metais, kaip ir 2006-aisiais, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programai skirta po 2,5 mln. litų.
Programą įgyvendina pirminės sveikatos priežiūros įstaigos, sudariusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis, bei specializuoti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos padaliniai – Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos ir Kauno medicinos universiteto klinikos. Kadangi specializuoti šių ligų prevencijos padaliniai yra tik du, dabar svarstoma kaip išmokyti programos metodikų ligoninių ir didžiųjų poliklinikų darbuotojus, steigti naujus specializuotus padalinius. Taip pat siūloma sudaryti galimybę gydymo įstaigoms pagal sutartis su Santariškių klinikomis ir Kauno medicinos universiteto klinikomis, teikiančiomis specializuotas širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos paslaugas, atlikti dalį programoje numatytų tyrimų. Tai laiduotų didesnį šios programos paslaugų prieinamumą.
Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą vykdančios pirminės sveikatos priežiūros įstaigos privalo ne tik pasirašytinai informuoti pacientus apie galimas širdies ir kraujagyslių ligas, bet ir įvertinti šių ligų tikimybę, t. y. pacientui atlikti tam tikrus programoje numatytus tyrimus. Jei tikimybė, kad žmogus susirgs tomis ligomis yra vidutinė ar nedidelė, pirminės sveikatos priežiūros įstaigos pačios parengia tam žmogui skirtą pirminės prevencijos priemonių planą ir stebi, kaip jis vykdomas, ar yra veiksmingas.
Jei po pirminių tyrimų paaiškėja, kad pacientas priskirtinas didelės širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, jis siunčiamas į specializuotus šių ligų prevencijos padalinius, kuriuose išsamiai tiriamas, jam parengiamos ilgalaikės prevencijos rekomendacijos. Ypač didelės rizikos grupei priskiriamiems žmonėms sudaromas intensyvaus gyvensenos keitimo, gydymo ir jo stebėsenos planas. Į minėtus padalinius išsamiai tirti siunčiami ir sergantieji cukriniu diabetu ar metaboliniu sindromu.
Informavimo apie didelę širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę, šios tikimybės įvertinimo, pirminės prevencijos priemonių plano sudarymo ar siuntimo išsamiai įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę paslauga pagal programą apmokama ne dažniau kaip vieną kartą per metus.
Valstybinės ligonių kasos prie SAM
Ryšių su visuomene skyrius