Pacientams, skausmui numalšinti gavusiems placebo, dopamino išsiskyrimas į požievinį smegenų branduolį (nucleus accumbens), atsakingą už pasitenkinimą, motyvaciją ir priklausomybę, koreliavo su jų troškimu nebejausti skausmo. Antroje tyrimo dalyje dalyviai, kurie tikėjosi už žaidimą gauti piniginį atlygį, pasižymėjo panašiu placebo sukeltu dopamino išsiskyrimu toje pačioje smegenų zonoje.
Į tyrimą įtraukta 30 sveikų žmonių (23 vyrai ir 7 moterys, kurių vidutinis amžius buvo 24 metai). Pirmoje studijos dalyje 14 savanorių buvo pasakyta, kad jie gaus skausmą malšinantį vaistą arba placebą, o iš tikrųjų jiems skirtas placebas arba jokio placebo. Prieš tai jiems sukeltas skausmas į žandikaulio raumenis suleidus 5 proc. hipertoninio druskos tirpalo. Tuomet jiems du kartus atlikta pozitronų emisijos tomografija (PET), padėjusi nustatyti išsiskyrusį dopaminą. Be to, tiriamieji turėjo pagal atitinkamą skalę įvertinti savo viltis, kad gautas vaistas numalšins skausmą. Tie pacientai, kurie tikėjo vaisto efektyvumu, pasižymėjo didesniu išsiskyrusio dopamino kiekiu ir skausmas jiems sumažėjo labiausiai.
Antroje tyrimo dalyje visi 30 savanorių už piniginį atlygį žaidė lošimo žaidimą, o po to jiems atliktas funkcinis magnetinis rezonansas (fMRI). Tiriamiesiems, kurie tikėjosi piniginio atlygio, nustatytas padidėjęs kraujo oksigenacijos lygis nucleus accumbens neuronuose. Tai buvo tie patys savanoriai, kurie labiausiai tikėjo analgetiniu placebo efektu. Tyrėjai teigia, jog toks pasitenkinimo jausmą reguliuojančių mechanizmų, pvz., dopaminerginio metabolinio kelio, išaiškinimas padeda suprasti skirtingą placebo poveikį. Ateityje tai padės objektyviau įvertinti tikrąjį vaistų veiksmingumą, o kartais ir pasinaudoti paties organizmo saviįtaiga be jokios farmakologinės terapijos.
Neuron. 2007;55:325-336