Gydytojai yra priklausomi nuo medicininės literatūros, nes privalo nuolat gilintis į savo specialybę ir neatsilikti nuo naujovių. Nedaug buvo žinoma apie gydytojų rezidentų sugebėjimą interpretuoti skaitomus statistikos duomenis ir mokslinių tyrimų rezultatus.
Vidaus ligų sektoriuje dirbantiems rezidentams buvo pateiktas testas, vertinęs jų suvokimą biostatitiskoje ir tiriamojoje informacijoje. Apklausą iki galo užpildė 277 iš 367 rezidentų (75.5 proc.), besimokančių 11–oje skirtingų rezidentūrų. Vidutinis teisingai atsakytų klausimų skaičius lyginant bendrąją gydymo praktiką išmanančius ir mokslinės patirties turinčius rezidentus buvo 41.4 proc. (95 proc. PI, 39.7–43.3 proc.) vs 71.5 proc. (95 proc. PI, 57.5 proc.–85.5 proc.) (p<0.001). Geresni rezultatai buvo susiję su papildoma patirtimi mokslinėje srityje (50.0 proc. vs 40.1 proc.), su biostatistika susijusiais mokymais (45.2 proc. vs 37.9 proc.), dalyvavimu universiteto tyriamojoje veikloje (43.0 proc. vs 36.3 proc.) ir vyriškąja lytimi (44.0 proc. vs 38.8 proc.). Net 81.8 proc. apklaustų rezidentų teisingai suprato reliatyvios rizikos sąvoką, tuo tarpu tik 37.4 proc. suvokė skirtumą tarp pritaikyto šansų santykio ir multivariacinės regresinės analizės.
Taigi rezidentams trūko biostatistinio išsilavinimo ir sugebėjimo interpretuoti mokslinius duomenis, todėl būtina rengti papildomas statistikos programas rezidentūroje, nes mokslinė tiriamoji patirtis bus labai reikalinga gydytojo darbe.
JAMA. 2007;298:1010-1022.