Pagal darbo medicinos gydytojų skaičių, tenkantį tūkstančiui dirbančių žmonių, Lietuva užima paskutinę vietą tarp ES šalių, konstatuojama Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakymu atliktame tyrime „Darbo medicinos gydytojų poreikis įmonėms ir įstaigoms“.
Darbdavių interesams atstovaujančių organizacijų apklausa atskleidė, kad Lietuvos įmonėse šiuo metu turėtų dirbti iki 100 darbo medicinos gydytojų, dar maždaug 50 jų reikėtų, norint darbo medicinos gydytojais aprūpinti sveikatos priežiūros įstaigas ir darbo medicinos tarnybas. Tačiau iki 2007 m. sausio 1d. Lietuvoje buvo išduotos tik 29 medicinos praktikos licencijos, suteikiančios teisę gydytojams verstis medicinos praktika pagal darbo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją, o 10 iš šių licencijų galiojimas buvo pasibaigęs. Lietuvos aukštosiose mokyklose darbo medicinos rezidentūroje šiuo metu studijuoja 1 asmuo.
Pasak ekspertų, darbo medicinos gydytojų parengimas yra prastas: pusės respondentų nuomone, baigęs studijas ir rezidentūrą gydytojas neturi pakankamai žinių apie profesinės rizikos veiksnius, negali diagnozuoti profesinės ligos, nepajėgus patarti, kaip atkurti sveikatą ir pan.
Atsižvelgdami į darbdavių pasiūlymus, tyrimo autoriai rekomenduoja sudaryti darbo grupę, kad ji parengtų projektą, reglamentuojantį darbo medicinos tarnybų steigimą. Tokia „išorinė“ (ne įmonėje funkcionuojanti) darbo medicinos tarnyba teiktų darbuotojų sveikatos priežiūros paslaugas mažoms ir vidutinio dydžio (o iš pradžių – ir stambioms) įmonėms. Ji galėtų būti įsteigta prie Valstybinės darbo inspekcijos ir jos teritorinių padalinių arba prie darbdavių interesams atstovaujančių organizacijų. Pirmuoju etapu siūloma darbo medicinos tarnybas sukurti didžiuosiuose miestuose.
„Verslo žinių“ informacija