Europos rizikos stebėjimo tarnyba naujoje ataskaitoje nurodo atsirandančius naujus biologinės rizikos veiksnius, kurie ateityje neabejotinai darys poveikį Europos Sąjungoje dirbantiems žmonėms. Tai ypač aktualu ūkininkams, sveikatos priežiūros darbuotojams ir tam tikrų pramonės šakų (pavyzdžiui, atliekų tvarkymo) darbuotojams.
Vis didesnį susirūpinimą kelia tokios užkrečiamosios ligos kaip SŪRS, paukščių gripas arba Dengės karštligė. Nepaisant veikiančių Europos teisės aktų, žinios apie tokius pavojus vis dar menkos, daugelis darboviečių mažai kreipia dėmesio į biologinę riziką ir nesiima prevencijos priemonių. Ataskaitoje pabrėžiama, kaip svarbu imtis mastyti globaliai ir imtis priemonių pasauliniu mastu tokiose srityse kaip darbuotojų sauga ir sveikata, visuomenės sveikata, aplinkos apsauga ir maisto sauga.
„Biologinė rizika dažnai nepakankamai įvertinama, nors ji gali būti labai pavojinga praktiškai kiekviename sektoriuje dirbantiems darbuotojams,“ – sako Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūros direktorius Jukka Takala; Rizikos stebėjimo tarnyba (European Risk Observatory, ERO) yra sudėtinė šios agentūros dalis. „Svarbu biologinės rizikos veiksnius nustatyti, vos tik jiems pasirodžius, analizuoti galimas jų pasekmes žmonių sveikatai ir kurti politiką bei procedūras, padėsiančias stabdyti jų plitimą.“ ERO ekspertų prognozėje yra nurodyti nauji ir didėjantys biologinės rizikos veiksniai, susiję su darbuotojų sauga, ir pabrėžiama, jog svarbu, kad atsakomybę jaustų visi kolektyvo nariai bei reikiamu metu būtų imtasi kontrolės priemonių darbovietės viduje ir už jos ribų.
Užkrečiamosios ligos kelia grėsmę ES dirbantiesiems
Manoma, jog visame pasaulyje kasmet nuo virusų, bakterijų, vabzdžių ar biologinių su gyvūnais susijusių veiksnių sukeltų užkrečiamųjų ligų miršta 320 000 darbuotojų. Dauguma tokių mirčių įvyksta besivystančiose šalyse, tačiau Europos Sąjungoje jų aukomis tampa taip pat apie 5000 darbuotojų. Didesnis pavojus yra moterims, nes jos dažniau dirba tokį darbą, kuriame yra daugiau biologinių pavojų ir kur tų pavojų poveikis didesnis.
Dauguma atsirandančių naujų rizikos veiksnių yra susiję su pasaulinėmis epidemijomis, kurias sukelia nauji užkrečiamieji patogenai, (pavyzdžiui, sunkus ūminis respiracinis sindromas (SŪRS), paukščių gripas ir Ebola), bei su vėl pasikartojančiomis epidemijomis, tokiomis kaip cholera ir drugys. Kadangi šiuolaikinis tarptautinis eismas ir prekyba vyksta dideliu greičiu ir jų apimtys didžiulės, pavojingos medžiagos gali paplisti po visą pasaulį praktiškai per kelias valandas ir sukelti naują pandemiją.
Pramonės šakos, kuriose rizika yra didžiausia
Kadangi šios ligos įveikia biologinių rūšių barjerus ir gali pereiti nuo gyvūnų į žmones, didžiausias pavojus kyla darbuotojams, kurie kontaktuoja su gyvūnais. Kiti patogenai, tokie kaip tuberkuliozė, tapo atsparūs žinomiems vaistams ir gali sukelti sunkias sveikatos priežiūros darbuotojų infekcijas.
Naujose pramonės šakose, tokiose kaip atliekų tvarkymas, kur darbuotojai kontaktuoja su įvairiausiais oru plintančiais mikroorganizmais ir organiniais junginiais, jie nuolatos susiduria su sudėtiniais rizikos veiksniais. Bet kurioje prastai vėdinamoje patalpoje gali plisti pelėsiai, kurie gali sukelti alergijas ir astmą.
Antroji ataskaita apie atsirandančius rizikos veiksnius
Ši ataskaita – antroji ERO ataskaita, skirta atsirandantiems naujiems rizikos veiksniams. Šios prognozės rezultatai kartu su trimis papildomais darbais apie fizinius, cheminius ir psichosocialinius rizikos veiksnius – tai tik pirmieji diskusijų ir informacijos rinkimo žingsniai, vykdant Agentūros darbo programą.
Kitais klausimais kreiptis:
Europos darbuotojų saugos ir sveikatos agentūra, Gran Via 33, E-48009 Bilbao, Ispanija,
El. paštas: information@osha.europa.eu
Faksas: +34 94 479 4383