Tarptautinių žodžių žodyne terminą „frančizė“ apibūdina net trys apibrėžimai, kurių vienas lyg ir tiktų naujam reiškiniui vaistinių versle įvardyti. Pagal šį apibrėžimą, frančizė yra tam tikra lengvatinė sutartis, dažniausiai tarp gamintojo ir pardavėjo. Akivaizdu, šiuo atveju gamintojo nėra, jį atstoja vaistinių tinklas.
Bandydami atsispirti didžiausių vaistinių tinklų konkurencijai, mažesnieji siekia pajungti kuo daugiau vis dar nepriklausomų vaistinių, siūlydami jiems savo „globą“, vadinamąją frančizę. Suprantama, tai riboja personalinių įmonių savarankiškumą, todėl vienų savininkai atkakliai priešinasi šiai tendencijai, kitų – neatsispiria pagundai palįsti po tinklo sparnu. Pabandykime išklausyti vienus ir kitus.
Pirmoji nuomonė: frančizė suteikia saugumo
Pagal sutartį – frančizę – individualiai įmonei ar uždarajai akcinei bendrovei vaistinių tinklas suteikia tam tikras „privilegijas“: savo prekybos ženklą, lengvatas, nuolaidas ir t. t.
Kaip teigia penkerius metus „Camelia“ vaistinių tinklo frančize besinaudojanti buvusios individualios įmonės, o dabar UAB’o direktorė Silvija Staugaitienė, šia sutartimi esanti patenkinta. Individualiai vaistinei, tegul ir turinčiai vieną ar net kelis savo filialus, sunku atlaikyti didžiųjų tinklų konkurenciją. Juolab kad nežinai, kas ryt ar poryt gali įsikurti greta – juk vaistinių steigimo tiek mieste, tiek kaimo vietovėje neriboja jokie įstatymai. Taigi visiškai greta ar net po tuo pačiu stogu gali įsikurti konkurentai, kurie agresyvia reklama nuvilios dalį vaistinės klientų. Tuo tarpu rimtos firmos iškaba (būtent tokiu vaistininkė laiko „Camelia“ ženklą) konkurentus verčia susimąstyti.
Didžiausias privalumas – nuolaidos vaistams
Tačiau didžiausiu frančizės privalumu vaistininkė S. Staugaitienė laiko nuolaidų vaistams bei kitoms vaistinės prekėms taikymą – juo stambesnis vaistinių tinklas, juo didesnė apyvarta, juo didesnio palankumo galima tikėtis iš vaistų gamintojų bei didmenine prekyba besiverčiančių farmacijos įmonių. Šis palankumas dažniausiai apibrėžiamas konkrečiomis nuolaidomis tam tikroms vaistų grupėms, įvairiomis akcijomis ir pan. Tai suteikia galimybę ir pačiai vaistinei taikyti nuolaidas savo pacientams, privilioti juos į vaistinę įvairiomis akcijomis.
Bene reikšmingiausiu stabilumo rodikliu S. Staugaitienė laiko kolektyvo nekintamumą: iš aštuonių dviejose vaistinėse dirbančių vaistininkių per dešimt darbo metų išėjo tik viena. Toks vaistinės personalo pastovumas teikia pasitikėjimo tiek vaistinės vadovei, tiek pacientams, teigiamai atsiliepia jų aptarnavimo kokybei. Tuo nesunku įsitikinti matant šioje vaistinėje nenutrūkstantį klientų srautą.
Kodėl pasirinko „Camelia“ ženklą
S. Staugaitienė neslepia, kad prieš penkerius metus įsigyti frančizę buvo gavusi ir kitų vaistinių tinklų pasiūlymų. Tačiau ji pasirinkusi „Camelia“ ženklą kaip, jos nuomone, viena rimčiausių ir agresyvumu nepasižyminčių diktuojant savo sąlygas tinklų. Paklausta, ar taip yra iki šiol, ar frančizė nevaržo vaistinių direktorės laisvės, S. Staugaitienė atsakė neigiamai: niekas jai nedraudžiąs nei savarankiškai vaistų užsisakyti, nei papildomas nuolaidas, kitas paslaugas taikyti ar kitaip savo vaistinę reklamuoti. Bet, naudodamasi tinklo ženklu, ji negalėtų nepaisyti tinklo skelbiamų akcijų: kaip atrodytų, jeigu tinklas paskelbė nuolaidą vienam ar kitam vaistui, o atėjusiam jų nusipirkti pacientui būtų pasakyta, kad šioje vaistinėje nuolaida netaikoma? Vaistinė greit prarastų pacientų pasitikėjimą.
Privalumai kainuoja
Būtų naivu manyti, kad frančizė nieko nekainuoja. Tačiau periodinis mokestis, pasak S. Staugaitienės, nėra nepakeliamas. Šiais laikais vaistinės veiklos bei paslaugų reklamai ji, ko gero, išleistų ne mažiau, nei už paslaugas sumoka vaistinių tinklui. Be to, direktorei nereikia rūpintis nei reklamos turiniu, nei jos kokybe – šį darbą atlieka reklamos subtilumus išmanantys žmonės, „Nemuno vaistinių grupės“ darbuotojai. Už vaistinės prekių reklamą besisukančiuose skydeliuose vaistinei sumoka tiekėjai.
Antroji nuomonė: kas muziką užsako, tas ir diktuoja
Tačiau daugelis savo įmones įkūrusių ir savarankiškai dirbančių vaistininkų frančizės kratosi iš tolo. Uteniškis penkių vaistinių savininkas Gintaras Vidžiūnas sako neketinąs šokti pagal kažkieno dūdelę. Jo nuomone, frančizė įpareigoja dirbti taip, kaip to nori ir reikalauja ją išdavęs tinklas. „Mūsų darbo metodas kitoks, mes nelinkę apgaudinėti savo klientų, kaip tai daro vaistinių tinklai, skelbdami didžiules nuolaidas, – tvirtina privačių vaistinių savininkas. – Dažnas užkibęs ant reklamos kabliuko preparatą su 15 proc. nuolaida nusiperka brangiau, nei jis kainuoja vaistinėje, kurioje netaikoma nuolaida.“ Anot pašnekovo, ilgainiui žmonės tuo įsitikins ir atsirinks, kuri vaistinė yra patikimesnė, kurios paslaugomis galima pasikliauti nerizikuojant savo sveikata.
Abejonės dėl nuosavybės
Panašios, gal tik ne tiek kategoriškos, nuomonės yra ir kitų savarankiškai dirbančių vaistinių vadovai, kurie pageidavo likti neįvardyti. Šią nuomonę galima apibendrinti taip: neturėdamas strateginio tikslo niekas panašių dalykų nesiims. Sunku įsivaizduoti savarankiškumą po vieno ar kito tinklo sparnu, todėl ir ateitis tokios vaistinės esanti neaiški. Galima abejoti, ar ilgainiui ji netaps tinklo padaliniu.
Genovaitė Slaninienė