Šiais metais atlikus vienmomentinį paplitimo tyrimą Lietuvos ligoninėse ir ištyrus daugiau nei 6000 ligonių nustatyta, kad hospitalinių infekcijų paplitimas yra 3,5%, taigi nėra didesis nei kitose Europos šalyse, kur jis svyruoja nuo 3 iki 10 proc.
Hospitalinė infekcija – tai viena iš neišvengiamų gydymo komplikacijų, kartais perniek paverčiančių visas medikų pastangas ir pacientų viltis. Pagal tarptautinius apibrėžimus, hospitaline infekcija laikomas bet koks mikrobinės kilmės susirgimas, kuris nustatomas ligoniams ar personalui ir yra susijęs su ligonio paguldymu ar gydymu ligoninėje ar bet kurioje kitoje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, taip pat su personalo darbu jose. Paprasčiau, hospitalinėms infekcijoms yra priskiriamos visos infekcijos, kurių pacientas neturėjo atvykdamas į ligoninę ir įgijo ją gydymo įstaigoje.
Nežiūrint žymaus progreso medicinoje, didelių pasiekimų infekcijų profilaktikos srityje, HI išlieka viena iš sudėtingiausių problemų, kylančių asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Jas įgyja 2-5 proc. stacionaruose gydomų pacientų. Jų dažnumas priklauso nuo gydomų pacientų būklės, esančių skyrių, intervencijų dažnumo ir tam tikra dalimi nuo higienos būklės ir taikomų profilaktikos priemonių efektyvumo. Dažniausiai hospitalines infekcijas įgyja intensyvios terapijos (iki 30 proc.), chirurgijos skyrių (apie 10 proc.) ligoniai. Hospitalinės infekcijos pasireiškia visose ligoninėse, tiek mažose, tiek didelėse universitetinėse, jų yra valstybėse su modernia sveikatos priežiūros sistema ir tose, kur sveikatos apsaugos resursai yra riboti.
Infekcijų paplitimo tyrimai, tai vienas iš paprastų ir patikimų metodų, leidžiančių įvertinti situaciją ligoninėse. Tai jau ketvirtas panašus tyrimas atliktas Lietuvoje, nuo 2003 m. jie kartojami kas antri metai. Šio tyrimo tikslas – per maksimaliai trumpą laiką surinkti reikalingą informaciją ir nustatyti hospitalinių infekcijų ir jų rizikos veiksnių dažnumą ligoninėse.
Higienos institutas, vykdant Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą programą, organizavo tyrimą, kuriame savanoriškai dalyvavo 30 ligoninių. Ištyrus 6288 pacientus, registruota 214 hospitalinių infekcijų atvejų ir nustatytas bendras hospitalinių infekcijų paplitimas buvo 3,5%, o atskirose ligoninėse svyravo nuo 0,7% iki 12,3%. Įprasta, kad hospitalinių infekcijų dažnumas yra didesnis didžiosiose universitetinėse ligoninėse, nes ten gydomi sunkiau sergantys pacientai, atliekamos sudėtingesnės operacijos. Tačiau Lietuvoje atliktame tyrime hospitalinių infekcijų paplitimo skirtumo tarp pacientų besigydančių universitetinėse (3,4%), apskričių (3,5%) bei miestų ir rajonų (3,4%) ligoninėse nenustatyta, gal būt todėl, kad pastaraisiais metais ypatingai sustiprėjo infekcijų prevencijos veikla didžiosiose ligoninėse.
Didžiausias hospitalinių infekcijų paplitimas, kaip ir kitose šalyse, nustatytas reanimacijos – intensyvios terapijos (10,0%) skyriuose. Didelis hospitalinių infekcijų dažnumas registruotas ir slaugos – palaikomojo gydymo skyriuose (6,3%). Vertinant hospitalinių infekcijų paplitimą skirtingose amžiaus grupėse, nustatyta, kad jis yra didžiausias vyresnių negu 65 metai pacientų amžiaus grupėje (4,3%). Panaši tendencija stebima ir kitose šalyse, nes vyresnio amžiaus žmonės turi daugiau lydinčių susirgimų, silpnesnį imunitetą. Kitose amžiaus grupėse hospitalinių infekcijų paplitimas svyravo nuo 2,7% iki 3,1%.
Hospitalinių infekcijų struktūroje vyravo kvėpavimo takų infekcijos, kurios sudarė apie pusę (44,3%) visų diagnozuotų infekcijų. 3,2% operuotų pacientų registruotos operacinių žaizdų infekcijos.
Mikrobiologiniai tyrimai paskirti tik 41,0% visų hospitalinių infekcijų atvejų, todėl daugumos hospitalinių infekcijų etiologija liko neišaiškinta, ypač rajonų ligoninėse. Dažniausi hospitalinių infekcijų sukėlėjai, kaip ir kitose šalyse – stafilokokai (S. aureus – 19,6%) ir pseudomonai (18,5%).
Apibendrinant, aktyvus ligoninių dalyvavimas tyrime rodo, kad ligoninės neneigia hospitalinių infekcijų problemos ir, prisilaikant konfidencialumo principų, noriai prisideda prie jos sprendimo. Infekcijų paplitimo tyrimo metu gauti patikimi duomenys apie hospitalinių infekcijų paplitimą ligoninėse, nustatytos didžiausios jų rizikos vietos. Tyrimo rezultatus lyginant su ankstesnių tyrimų (2003 ir 2005 m.) duomenimis, matyti, kad hospitalinių infekcijų dažnumas išlieka nedidelis (3,5%), tačiau išryškėja problemos – nemaži hospitalinių infekcijų paplitimo skirtumai tarp ligoninių, didelis hospitalinių infekcijų paplitimas slaugos – palaikomojo gydymo skyriuose, vyresnio amžiaus žmonių grupėje, gerėjantis, bet vis dar nepakankamas infekcijų sukėlėjų nustatymas.
Daugiau informacijos:
Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų sk. vedėja dr. Rolanda Valintėlienė
Didžioji 22, LT-01128 Vilnius,
Tel. 8 5 261 8390,
Mob. tel. 868245782,
el. paštas: rolanda.valinteliene@hi.lt, www.hi.lt