Trombocitopenija dažnai nustatoma hospitalizuotiems pacientams, kuriems buvo paskirtas heparinas. Ji yra nepriklausomas mirties ar mirtinai pavojingų komplikacijų rizikos veiksnys. Diagnozuojama, kai trombocitų yra <150×109/l arba jų kiekis sumažėja 50 proc.
Ištyrus 2420 hospitalizuotų pacientų (amžiaus vidurkis 65,4 metų), nefrakcionuotą arba mažos molekulinės masės hepariną vartojusių ne mažiau kaip 4 dienas, trombocitopenija nustatyta 881 (36,4 proc.) iš jų. Jiems buvo didesnė mirties, miokardo infarkto ar širdies nepakankamumo rizika, lyginant su tais, kuriems trombocitopenija neišsivystė. Trombocitų skaičiaus sumažėjimas 70 proc. buvo svarbiausias mirties rizikos veiksnys.
Jei vartojant hepariną yra didelė trombocitopenijos rizika, būtina atidžiai stebėti trombocitų kiekį. Taip pat patariama vartoti heparino neturinčius antikoaguliantus ir vengti vitamino K antagonistų. Tačiau praktika rodo, kad dažnai, nustačius trombocitopeniją, pakankamai vėlai nutraukiamas heparino vartojimas, skiriami alternatyvūs antikoaguliantai, o vitamino K antagonistai skiriami dar neatsistačius trombocitų kiekiui. Tai rodo, kad klinikinė praktika yra nutolusi nuo paskutinių mokslinių duomenų.
Arch Intern Med. 2008;168:94-102, 22 January 2008