Šiemet pradėti vykdyti centralizuoti vaistų pirkimai pagal praėjusiais metais sveikatos apsaugos ministro Rimvydo Turčinsko patvirtintą tvarką. Ją Seimo valdybos sudaryta darbo grupė įvertino kaip vieną pozityviausių žingsnių skaidrinant viešuosius pirkimus sveikatos sistemoje.
„Seime buvo sudaryta darbo grupė antikorupcinėms priemonėms sveikatos sistemoje parengti, kurios darbe dalyvavo Seimo Antikorupcijos komisijos ir Sveikatos komiteto nariai. Ji pozityviai vertino tai, kad Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai ėmėsi veiksmų didinti skaidrumą sveikatos sektoriuje, pvz., centralizuotas vaistų pirkimas, Ligų ir kompensuojamųjų vaistinių preparatų sąrašų tvarkos tikslinimas, derybų dėl medikamentų kainų sistemos tobulinimas ir kitos naujovės. Tačiau norėčiau pabrėžti, kad turi būti imamasi kompleksinių priemonių, sprendžiant sveikatos sistemos skaidrumo klausimą. Esminių pokyčių galima būtų tikėtis iš esmės sutvarkius sveikatos sistemos finansavimą“, – teigė Rimantas Jonas Dagys, Seimo antikorupcijos komisijos pirmininkas. Pasak pirmininko, centralizuotai perkamų vaistų tvarka dabartinėmis sąlygomis galėtų būti priemonė gydymo įstaigoms atsilaikyti prieš vaistų gamintojų kainų diktatą.
Skaidresnė tvarka priimtina ne visiems
Po pirmų, šiemet atliktų centralizuotai perkamų vaistų ir medicininės pagalbos priemonių vertinimo prieš pirkimą, procedūrų viešumoje pasirodė klaidinančių teiginių, neva naujoji tvarka leidžianti be specialistų komisijų ar oficialių sprendimų įtraukti preparatus į centralizuotai perkamų vaistų sąrašą, nustatyti jų kainas. Tai neatitinka tikrovės.
Pasak Haroldo Baubino, Sveikatos apsaugos ministerijos sekretoriaus, visa centralizuota vaistų pirkimo procedūra yra aiškiai reglamentuota pernykščiame sveikatos apsaugos ministro įsakyme.
„Centralizuotai perkamų vaistų sąrašą sudaro tam tikslui iš Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos atstovų sudaryta komisija. Iš viso 7 nariai iš skirtingų institucijų“, – pasakoja H. Baubinas. Sekretorius teigia, kad Seimo sveikatos reikalų komiteto nuogąstavimus dėl sistemos netobulumo galėjo lemti nepakankamas įsigilinimas į esamus dokumentus bei kai kurių komitete dalyvaujančiųsuinteresuotų asmenų pateiktos klaidinančios interpretacijos.
„Nuo šiol visa informacija, susijusi su centralizuotai perkamais vaistais, bus skelbiama atitinkamų institucijų interneto svetainėse. Kartu norėčiau akcentuoti ir tai, kad Seimo sveikatos reikalų komiteto siūlytas Valstybinės ligonių kasos ir Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijų atskyrimas šiame procese įtvirtintas dar 2007 m. pradžioje – kelių institucijų specialistų komisija atsakinga už sąrašų sudarymą, o VLK – už numatytų vaistų viešąjį pirkimą“, – sako ministerijos atstovas.
Pirmenybė vaistų gamintojams
Pirkimų procedūros prasideda sveikatos priežiūros įstaigų atstovams, atskirų medikų specialybių draugijoms, vaistų gamintojams ar kitiems specialistams pateikus poreikį, kokie vaistai turėtų būti įtraukiami į centralizuotai perkamų preparatų sąrašą.
„Siūlydami medikamentą specialistai turi pateikti duomenis apie ligos, kuriai gydyti skirtas vaistas, paplitimą, pacientų, kuriems reikalingas toks preparatas skaičių, mokslinius straipsnius apie preparato klinikinius tyrimus. Kartu pridedama gydymo siūlomu vaistu metodika, tikslingumas. Pareiškėjai pateikia ne tik numatytus duomenis, bet ir farmaekonominę analizę, t.y. kiek tikslinga naujai įtraukti vaistą į centralizuotai perkamų grupę ir kodėl netinka sąraše jau egzistuojantys preparatai“, – pasakoja H. Baubinas.
Tik gavusi visą šią medžiagą skirtingų institucijų specialistų komisija sprendžia, kiek tikslinga įtraukti vieną ar kitą siūlomą preparatą į minėtąjį sąrašą.
Po sprendimo papildyti centralizuotai perkamų vaistų sąrašą yra skelbiamas viešas konkursas, kuriame gali dalyvauti ir vaistų gamintojai, ir didmeninės prekybos bendrovės. Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius pabrėžia, kad nuo šiol Valstybinė ligonių kasa yra įpareigota pirmenybę, perkant preparatus, teikti vaistų gamintojams, o ne didmenininkams. Ypač tais atvejais, kai vaistus Lietuvai tiekia vienas gamintojas.
„Seimo valdybos sudaryta darbo grupė pabrėžė, kad naujoji tvarka padėjo gerokai praskaidrinti vaistų pirkimo procedūras, tačiau susiduriame su problema, kad vaistų gamintojai neturi didmeninio platinimo licencijų bei noro dalyvauti konkursuose tiesiogiai, todėl dažnai tenka vaistus pirkti per didmeninės prekybos įmones. Svarstysime su Viešųjų pirkimų tarnyba, kaip būtų galima tobulinti viešųjų pirkimų įstatymą. Juo labiau, kad tokie siūlymai teikti ir Seimos darbo grupės“, – teigia Sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius.
Pasak H. Baubino, kol kas ši tvarka taikoma tik naujai į centralizuotai perkamų vaistų sąrašą įtraukiamiems preparatams. Tačiau jau pradedama peržiūrėti ir seniau į šį sąrašą įtrauktų preparatų būtinybė, jų kainos Lietuvoje. Mat dabar pareiškėjai, siūlydami medikamentus, pateikia ir Lietuvai deklaruojamas jų kainas. Paaiškėjus, kad jos šaliai didesnės negu lyginamosiose šalyse (pvz., Čekija, Latvija, Lenkija ir kt.), gamintojai kviečiami į derybas ir stengiamasi kainas sumažinti.
Planuojama, kad artimiausiu metu bus įvertinta ir medicininės pagalbos priemonių pirkimo per centralizuotas procedūras būtinybė.
Centralizuotai perkami brangūs, nustatytoms ligoms gydyti skirti vaistai, kuriuos gali išrašyti tik tam tikrų specialybių gydytojai. Centralizuotas pirkimas, kai vaistai ar medicininės pagalbos priemonės perkamos visoms šalies įstaigoms vienu metu, leidžia efektyviausiai panaudoti turimas lėšas – išvengiama pardavėjų antkainių, perkant vienu metu didesnį kiekį vaistų, taikomos palankesnės kainos. Didžiausia centralizuotai perkamų vaistų lėšų dalis skiriama medikamentams onkologinių ligų gydymui, kurių kursas gali kainuoti nuo kelių dešimčių iki šimtų tūkstančių litų.
Laimonas Griškevičius, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius
Naujų vaistų poreikis nuolat didėja, tačiau dėl didelės kainos vaistai nėra prieinami visiems onkohematologiniams pacientams. Džiugu, kad 2007 bei 2008 metais stebimos teigiamos kraujo ligomis sergančių pacientų aprūpinimo vaistais tendencijos. 2007 m. pradžioje priimtas centralizuotų vaistų pirkimą reglamentuojantis sveikatos apsaugos ministro įsakymas yra pirmas žingsnis, siekiant nustatyti aprūpinimo naujais brangiais vaistais prioritetus. Tikiuosi, kad bendromis pastangomis tvarką toliau tobulinant bei didinant finansavimą, vis didesnis pacientų skaičius gaus gyvybę gelbstinčius vaistus.
Daugiau informacijos teirautis:
Renata Grikšelytė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja, Sveikatos apsaugos ministerija,
tel. (5) 266 14 13, mob. 869853398, e. paštas: renata.grikselyte@sam.lt