Vasario mėnesį sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas patvirtino 2008 m. kompensuojamųjų vaistų kainyną, kuris įsigalios kovo 24 d. Pagal jį nustatomos bazinės, valstybės kompensuojamos, vaistų kainos ir priemokos dydis pacientams.
Po naujojo kainyno patvirtinimo, 119 preparatų priemokos pacientams mažėjo. Daugiau nei pusės šių preparatų priemoka sumažėjo iki 5 Lt. Šiek tiek daugiau nei penktadaliui (20,2 proc.) priemoka krito dar daugiau – iki 10 Lt. Beveik dešimtadaliui vaistų priemoka sumažėjo 20 – 50 Lt. Daugiausia krito širdies, nervų, psichikos, onkologinių ligų, cukrinio diabeto vaistų priemokos.
Vaistų priemokos krito gamintojams sumažinus Lietuvai deklaruojamas medikamentų kainas arba po derybų su farmacininkais.
„Nuo praėjusių metų Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos atstovai sudarydami kainyną stebi, kad gamintojų Lietuvai deklaruojamos kainos nebūtų didesnės negu kitose Europos Sąjungos šalyse. Ypač atidžiai sekamas deklaruojamų kainų lygis ekonomiškai panašiose lyginamosiose šalyse, kaip Latvija, Lenkija, Vengrija, Estija, Čekija, Slovakija“, – teigia Evaldas Navickas, sveikatos apsaugos ministro patarėjas. Jei siūloma kaina buvo didesnė, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinės ligonių kasos atstovai derėjosi, kad preparatų kainos būtų sumažintos. Pasak E. Navicko, lanksčiausi derybose buvo Egis, Novo Nordisk, Roche, Sandoz.
Po kainyno patvirtinimo priemoka pacientams nežymiai išaugo 84 vaistams. Daugiau nei 40 proc. preparatų priemokos augimas nesiekė vieno lito. Trečdalio priemoka ūgtelėjo 1 – 5 Lt. Šiek tiek daugiau nei dešimtadaliui priemokos augimas siekė 5–10 Lt.
„Priemokos augimą minėtiems preparatams lėmė dvi esminės priežastys. Pirmoji –vaistą teikia vienintelis tiekėjas, nesutikęs nuleisti kainos iki lyginamųjų šalių lygio, į kurį orientuojasi Lietuva, nustatydama kompensuojamą vaisto kainos dalį. Arba atitinkamoje vaistų grupėje atsirado pigesnis analogiškas, dažniausiai generinis medikamentas, t.y. originalaus preparato analogas, pagal kurį nustatyta mažesnė kompensuojama kaina“, – aiškina E. Navickas. Pasak jo, Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, vaistų kompensavimo sistema veikia taip, kad valstybė pacientui kompensuoja mažiausią galimą tos pačios veikliosios medžiagos vaisto kainą atitinkamoje grupėje. Pvz., jei širdies ligas galima gydyti trimis tos pačios veikliosios medžiagos, tačiau skirtingų gamintojų teikiamais vaistais, valstybė kompensuos pigiausią preparatą. Pacientas, kuris norės rinktis kito gamintojo brangesnį medikamentą, atsirandantį kainos skirtumą turi padengti pats.
„Kiekvienas pacientas savo gydytojo turėtų pasiteirauti, ar išrašytam vaistui nėra analogų, už kurį priemoka pacientui bus mažesnė. Juo labiau, kad gydytojai ir vaistininkai yra įpareigoti suteikti informaciją apie galimus vaisto analogus, pigiausius preparatus, priemokos dydį ir pan. Mat vaisto veikliajai medžiagai esant tai pačiai, gamintojų kainos gali skirtis dėl skirtingų vaistų gamybos sąnaudų ir pan.“, – skatina E. Navickas.
Šių metų kainyne įrašytos 448 vaistinių preparatų grupės, iš viso 1498 medikamentai. Vaistai, priklausomai nuo ligos, paciento amžiaus, socialinės padėties, kompensuojami nuo 50 iki 100 proc.
Daugiau informacijos teirautis:
Renata Grikšelytė, Ryšių su visuomene skyriaus vedėja,
Sveikatos apsaugos ministerija, tel. (5) 266 14 13,
mob. 869853398, e. paštas: [email protected]