Nutraukti gydytojų ir kreditorių ryšiai Brazilijoje gali sustabdyti plastinės chirurgijos bumą. |
Nusprendusi įsidėti krūtų implantus, Ana Maria Silveira ketino eiti brazilėms įprastu keliu. Pirma kreiptis į finansų įmonę ir tik po to – į gydytoją. Tačiau trisdešimt vienerių metų manikiūrininkė iš Rio de Žaneiro su chirurgu taip ir nesusitiko.
Federalinė medicinos taryba praėjusį mėnesį žengė žingsnį, kuris iš Brazilijos gali atimti pasaulio kosmetinės chirurgijos centro statusą. Ji nutraukė gydytojų ir kreditorių ryšius, kurie padeda gyventojoms susimokėti už operacijas. Taryba pareiškė, kad palūkanų normos siekė net 55%, todėl procedūrų kaina išaugdavo beveik dvigubai.
Finansų bendrovės, save vadinančios „sveikatos priežiūros paslaugų brokeriais“, veikia „visai kaip lupikautojai, kurie neoficialiai pinigus skolina skurstantiems gyventojams“, – teigia tarybos pirmininkas Roberto D’Avila. „Tai prieštarauja medicinos etikai ir labai pavojinga žmonėms“, – sako jis.
Tarybos nutarimas turi įstatymo galią. Ponas D’Avila pridūrė, kad gydytojai, kurie ir toliau bendradarbiaus su finansų agentūromis, neteks gydytojo licencijų. Jo teigimu, tarybai nėra žinoma apie žalą, kurią padarė tokie susitarimai, ir ji veikė „siekdama užkirsti kelią tragedijai“.
Nusileidžia tik JAV
Anot San Paule įsikūrusios Brazilijos plastinės chirurgijos draugijos, plastinė chirurgija, kuri iki praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio pabaigos buvo įperkama tik turtingoms brazilėms, išaugo iki 4 mlrd. USD verslo (2003 m. – maždaug 1,5 mlrd. USD). Kalifornijos valstijos Los Alamitos mieste įsikūrusios Amerikos estetinės plastinės chirurgijos draugijos duomenimis, Brazilija nusileidžia tik JAV, kur pernai kosmetinėms procedūroms buvo išleista 13 mlrd. USD.
Brazilijoje, kurioje yra 190 mln. gyventojų, įregistruota beveik 4.100 plastikos chirurgų, tuo tarpu kai 301 mln. JAV gyventojų tenka 5.000 plastikos chirurgai.
Šį augimą skatino didėjanti plastinės chirurgijos paklausa tarp mažiau uždirbančių brazilių ir kaip grybai po lietaus dygstančios paskolų bendrovės, susijusios su paslaugas teikiančiais gydytojais. Šiuo metu veikia apie 100 tokių įmonių, nors 2003 m. jų buvo dvigubai mažiau, mano Nacionalinio plastinės chirurgijos centro, San Paulo bendrovės, kuri finansuoja operacijas, direktorius Arnaldo Kornas.
Kreditoriai, kurie dar vadinami agentūromis, siūlo už paslaugas susimokėti dalimis, organizuoja konsultacijas, kraujo tyrimus, medicinines apžiūras ir sudaro operacijų grafikus.
Be paskolos – niekaip
Manikiūrininkė iš Rio p. Silveira tikėjosi gauti paskolą iš vieno tokių kreditorių – Rio de Žaneiro agentūros „Esteticplan“. Dabar jai teks atsisakyti ketinimų vienu dydžiu pasididinti krūtis.
„Negaliu iškart susimokėti už paslaugas“, – sako p. Silveira. „Operacijai man reikalingas ilgalaikis finansavimas, o agentūros – lengviausia išeitis“. Tuo tarpu „Esteticplan“ darbuotojai neatsakė į telefono skambučius ir prašymus pakomentuoti.
San Paulo agentūra „Plano Top“ leido pacientėms už krūtų implantus susimokėti 36 mėnesinėmis 125 USD įmokomis. Tokios kainos buvo nurodytos bendrovės interneto svetainėje, iš kurios jos dingo tarybai priėmus minėtą nutarimą. Bendra kaina buvo beveik dvigubai didesnė nei suma, kurią tektų pakloti susimokėjus iškart. „Plano Top“ atstovai taip pat neatsakė į skambučius ir prašymus pakomentuoti.
Daugelis pacienčių, kurios kaip ir p. Silveira planavo už operaciją sumokėti 24 įmokomis, turėjo pirma pasirašyti finansavimo sutartį ir tik po to galėjo susitikti su gydytoju.
Gydytojas ir pacientė
Aštuoniasdešimt vienerių plastikos chirurgas Ivo Pitanguy, išradęs vadinamąjį braziliškąjį užpakalio pakėlimą, el. laiške parašė, kad „bet kokios procedūros pagrindas – pacientės ir gydytojo ryšys, kuris užsimezga per paprastą konsultaciją. Geriausią sprendimą galima priimti tik tada, jeigu asmeniškai bendraujama su gydytoju“.
Nacionalinio plastinės chirurgijos centro direktoriaus p. Korno teigimu, finansų bendrovės gali nutarimą apskųsti. Jis pridūrė, kad uždraudus gydytojams bendradarbiauti su šiomis agentūromis daugelis brazilių nebegalės įpirkti plastinių operacijų.
Interviu p. Kornas pažymėjo, kad medicinos taryba „nepaiso pasaulinės tendencijos, t.y. medicinos procedūrų demokratizacijos. Būtų sąžininga ne tokiems turtingiems žmonėms sudaryti galimybes naudotis paslaugomis, kurias ilgą laiką galėjo įpirkti tik pasiturintieji“.
„Verslo žinių“ informacija