Dėl Sveikatos apsaugos ministro R. Turčinsko atsakomybės

Sveikatos apsaugos ministerija labai atsakingai išnagrinėjo Tėvynės Sąjungos 2008 m birželio 3 d. rašte, adresuotame J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui Pirmininkui Gediminui Kirkilui, išdėstytus motyvus dėl ministro R.Turčinsko politinės atsakomybės už rašte minimus „skandalingus faktus ar neveikimą“.

Reaguodami į minėtą raštą, pateikiame tikruosius faktus apie iškeltus klausimus.

Faktai dėl greitosios medicinos pagalbos automobilių pirkimo. Manome, kad teiginiai minėtame rašte dėl greitosios pagalbos automobilių pirkimo „didesnėmis nei rinkos kainomis, galimai iššvaistant milijonus litų“, paremti informacija, pateikta nepriklausomo šalies dienraščio „Lietuvos rytas“ 2008 m. gegužės 30 d. išspausdintame straipsnyje „Ministeriją apžlibino technikos stebuklai“, nes pastaruoju metu jokių kitų tyrimų šioje srityje niekas neatliko. Norime informuoti, kad šiame straipsnyje pateikta informacija neatitinka tikrovės. Žemiau pateikiame realią informaciją apie konkurso organizavimo eigą ir jo rezultatus.

GMP automobilių parkas Lietuvoje yra labai nusidėvėjęs – tiek automobiliai, tiek ir įranga. Ministerija gauna daug nusiskundimų dėl to, kad įstaigos, teikiančios greitosios medicinos pagalbos paslaugas dažnai neturi kuo važiuoti į iškvietimus, kelyje automobiliai nuolat genda, jų remontui reikia daug lėšų, o šiuose automobiliuose esanti įranga neatitinka greitosios pagalbos paslaugų teikimui būtinų reikalavimų. Daugiau kaip trečdalis automobilių yra senesni kaip 12 metų, apie 40 procentų 7-12 metų ir tik apie 25 procentai iki 5 metų senumo. Būtina atsižvelgti ir į tai, kad GMP automobiliai eksploatuojami itin intensyviai, todėl jų amžius yra pakankamai trumpas.

Įvertinusi šią situaciją, ministerija dėjo pastangas automobilių parko atnaujinimui. 2006 m. buvo parengta ir patvirtinta GMP automobilių atnaujinimo programa, tačiau jos įgyvendinimas buvo pradėtas finansuoti tik 2007 m.

Gavusi finansavimą ministerija organizavo konkursą. Perkamų automobilių ir reikiamos įrangos reikalavimų parengimui buvo išsiuntinėti paklausimai dėl kompetentingų šioje srityje ekspertų skyrimo – į Vilniaus Gedimino technikos universitetą dėl reikalavimų automobiliui ir į įvairias sveikatos priežiūros įstaigas dėl reikalavimų įrangai parengimo. Gavus pasiūlymus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. V-433 buvo sudaryta Viešojo pirkimo komisija konkursui organizuoti ir ekspertų grupė reikalavimų perkamiems GMP automobiliams ir jose būtinai medicininei įrangai parengti.

Parengus konkurso sąlygas ir reikalavimus, sutinkamai su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, Viešųjų pirkimų tarnyba paskelbė viešą tarptautinį konkursą atitinkamuose užsienio ir Lietuvos leidiniuose.Paskelbus konkursą, Viešųjų pirkimų tarnyba ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija gavo vienos firmos pretenziją dėl neva konkurenciją ribojančių ekspertų parengtų kai kurių pirkimo objekto reikalavimų.

Norėdama įsitikinti pretenzijos pagrįstumu, konkurso skaidrumu ir visų konkursui pateiktų reikalavimų objektyvumu, Viešųjų pirkimų tarnyba 2007 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. 4S-3021 konkursą sustabdė ir pareikalavo iš Sveikatos apsaugos ministerijos pagrįsti ne tik tas reikalavimų pozicijas, kurias buvo nurodžiusi pretenziją pateikusi firma, bet „pateikti paaiškinimą, ar nustatyti minėti techninės specifikacijos reikalavimai kiekvienai medicininės įrangos pozicijai yra pagrįsti ir esminiai, be kurių pirkimo objekto neįmanoma panaudoti pagal perkančiosios organizacijos numatytą paskirtį ir ar pirkimo dokumentuose nustatyti privalomi techniniai reikalavimai kiekvienai medicininės įrangos pozicijai užtikrina tiekėjų konkurenciją. Paaiškinimą prašome pagrįsti rašytiniais įrodymais“.

Atsakydama į šį raštą, Sveikatos apsaugos ministerija pateikė 38 puslapių apimties pagrindimą. Firmos, pateikusios pretenziją, faktai nepasitvirtino, nes buvo pateikti oficialūs kitų firmų parašais patvirtinti dokumentai, įrodantys, kad jos taip pat gamina keliamus reikalavimus atitinkančią įrangą. Viešųjų pirkimų tarnyba ministerijos pateiktą medžiagą išnagrinėjo ir 2007 m. spalio 22 d. raštu pateikė atsakymą, jog „neprieštarauja, kad Sveikatos apsaugos ministerija tęstų konkurso procedūras“.

„Lietuvos ryto“ straipsnyje pateikta lentelė apie neva ministerijos įsigytus brangesnius automobilius ir brangesnę įrangą negu pirko Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos neatitinka tikrovės. Straipsnyje pateiktoje lentelėje duomenys apie įrangą įsigytą Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų organizuotų konkursų rezultate iš principo negali būti lyginami, nes šių dviejų įstaigų įsigyta įranga iš esmės skiriasi savo techniniais parametrais bei komplektacija ir yra pagaminta skirtingų gamintojų. Remdamiesi oficialiais duomenimis, žemiau lentelėje pateikiame Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų įsigytų automobilių ir įrangos, kuri komentuojama „Lietuvos ryto“ pateiktoje publikacijoje, skirtumus:

Negalima lyginti ir likusių „Lietuvos ryto“ dienraštyje pateiktų įrangos pozicijų, nes jos taip pat skiriasi tiek pagal savo komplektaciją, tiek pagal gamintoją.

Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad straipsnis pasirodė labai keistu laiku – konkursas ne tik pasibaigė prieš pusę metų, bet jau įpusėjo GMP automobilių perdavimas sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms greitosios medicinos pagalbos paslaugas. Ši aplinkybė suteikia pagrindo argumentuotai atskleisti straipsniu siekiamus tikruosius tikslus.

Sveikatos apsaugos ministerijos organizuoto konkurso nugalėtojas buvo paskelbtas 2007 m. gruodžio 13 d. Nei viena firma po konkurso rezultatų paskelbimo neturėjo jokių pretenzijų nei tuo metu, nei iki šiol. Konkurso nugalėtojas 2008 m. kovo 12 d. pagal suderintą grafiką pradėjo tiekti pirmuosius automobilius. Iki šiol sveikatos priežiūros įstaigoms jau yra perduota 60 nupirktų GMP automobilių. Jie jau pasiekė visas Lietuvos savivaldybių greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančias įstaigas. Kai nuo konkurso rezultatų paskelbimo praėjo pusė metų, naujais GMP automobiliais jau aprūpinta visa Lietuva, o juos gavusios įstaigos džiaugiasi esminiu pacientams teikiamos pagalbos kokybės ir operatyvumo pagerėjimu, „Lietuvos ryto“ 2008 m. gegužės 30 d. dienraštyje pasirodė informacija apie neva neskaidrų Sveikatos apsaugos ministerijos konkursą. Labai apgailestaujame, kad visas straipsnio turinys ir verslininkų pasisakymai nuošalyje palieka pacientui teikiamų paslaugų kokybę, jo gyvybės (ar gresiančios negalios) gelbėjimą transportavimo į gydymo įstaigą metu.

Kaip jau konstatavome aukščiau, konkurso skaidrumą detaliai bei atsakingai išnagrinėjo ir patvirtino Viešųjų pirkimų tarnyba. Manytina, kad straipsnio pasirodymas kaip teigia GMP automobilius gavusios savivaldybės ir kaip rodo verslininkų komentarai pačiame „Lietuvos ryto“straipsnio tekste, tai atsakas į valstybės „sudarytas kliūtis“ privatiems GMP paslaugų tiekėjams plėtoti verslą šioje rinkoje.

Sveikatos apsaugos ministerija jau ne kartą savo vykdoma politika pademonstravo teigiamą požiūrį į privačių tiekėjų paslaugas sveikatos apsaugos sistemoje. Manome, kad tai didina konkurenciją tarp tiekėjų ir taip gerina teikiamų paslaugų kokybę. Ministerija ypač skatina privačios veiklos plėtrą pirminiame sveikatos priežiūros paslaugų lygmenyje. Faktai rodo, kad jau šiuo metu privačių teikėjų, sudariusių sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis pirminiame lygyje skaičius sparčiai auga. Privatūs paslaugų tiekėjai kai kuriuose Lietuvos rajonuose teikia ir greitosios medicinos pagalbos paslaugas. Esame palankiai nusiteikę ir dėl tolimesnės šių paslaugų plėtros, tačiau nemanome, kad visa greitoji pagalba turi būti perduota į privačias rankas, kaip pageidauja Lietuvos verslininkai. Nei vienoje valstybėje tokios praktikos nėra, nes galimų bankrotų ar kitų nesėkmių atvejais valstybės gyventojams iškiltų didelė greitosios pagalbos paslaugų prieinamumo grėsmė.

Lėšos įsigyjamų GMP automobilių finansavimui iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų numatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1449 (Žin., 2008, Nr. 7-241) ir 2008 m. sausio 30 d. nutarimu Nr. 105 (Žin., 2008, Nr. 20-729).

Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos įtarimų ir teismo sprendimo nušalinti nuo pareigų Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos viršininkę. Mes neturime jokių įrodymų, kuriais remdamiesi galėtume patvirtinti šiuos įtarimus. Atsižvelgdamas į pradėtą tyrimą, sveikatos apsaugos ministras, siekdamas užtikrinti nenutrūstamą Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos veiklą, iki paaiškės tyrimo rezultatai, paskyrė kitą asmenį laikinai eiti tarnybos viršininko pareigas.

Dėl sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. V-347 „Dėl Viešosios įstaigos Nacionalinis kraujo centras veiklos pertvarkymo“.

Atsižvelgdami į viešojoje erdvėje paskutiniu metu kilusias diskusijas bei įvairias Sveikatos apsaugos ministerijos veiksmų, siekiant užtikrinti šalies gydymo įstaigų aprūpinimą krauju, jo komponentais bei preparatais, interpretacijas, norime trumpai informuoti apie susiklosčiusią situaciją bei priimtus sprendimus.

Šiuo metu Lietuvoje kraujo donorystės veikla užsiima keturios įstaigos:

–         Viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) Nacionalinis kraujo centras (veikia Vilniuje) bei jos filialai Panevėžyje ir Klaipėdoje;

–         VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos;

–         VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė;

–         UAB Kraujo donorystės centras (veikia Kaune) bei jos filialas Šiauliuose.

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos bei VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės veiklos apimtys yra nedidelės, šios įstaigos ruošia kraujo komponentus savo reikmėms. VšĮ Nacionalinis kraujo centras paruošia apie 66 proc., o UAB Kraujo donorystės centras 34 proc. gydymo įstaigoms reikalingo kraujo komponentų (eritrocitų masės ir plazmos) kiekio.

Kraujo komponentai bei iš Lietuvoje surinktos plazmos pagaminti kraujo preparatai (albuminas, krešėjimo faktoriai) gydymo įstaigoms teikiami nemokamai, o už jų paruošimą ir gamybą kraujo donorystės įstaigoms (toliau – KDĮ) sumokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Nacionalinės kraujo programos vykdymui Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžete 2007 metais buvo skirta 39,2 mln. litų, o 2008 metais – 37,9 mln. litų.

Už Nacionalinės kraujo programos vykdymą (planavimą, apskaitą, sutarčių su kitomis KDĮ sudarymą bei lėšų už paruoštus kraujo komponentus pervedimą, reikalingų priemonių centralizuotą pirkimą) atsakinga VšĮ Nacionalinis kraujo centras (toliau – NKC). Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos vykdo tik finansinę lėšų kontrolę.

Tokia kraujo donorystės organizavimo ir finansavimo tvarka buvo skurta 2003-2006 metais.

Tenka apgailestauti, tačiau tuo laikotarpiu priimtų sprendimų nepakako, kad būtų užtikrintas efektyvus kraujo donorystės sistemos funkcionavimas.

Nacionalinis kraujo centras, atsakingas už Nacionalinės kraujo programos vykdymo priežiūrą ir tuo pačiu metu būdamas vienu iš jos vykdytojų, nesugebėjo užtikrinti vienodų konkurencijos sąlygų tarp visų kraujo donorystės įstaigų. Šis interesų konfliktas labiausiai išryškėjo vykdant centralizuotus kraujo donorystei reikalingų priemonių pirkimus bei apmokant kitoms KDĮ už paruoštus kraujo komponentus bei pervedant donorų kompensacijoms skirtas lėšas. UAB Kraujo donorystės centras ne kartą kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją dėl vėluojančių atsiskaitymų. Kaip netinkamą centralizuoto aprūpinimo pavyzdį verta paminėti tai, kad iki 2007 metų NKC tik savo reikmėms pirko reagentus reikalingus specifiniam tyrimui atlikti. Šį tyrimą, leidžiantį labai anksti nustatyti, ar donoro kraujas nėra užkrėstas virusinio hepatito sukėlėju, būtina atlikti, jei norima iš donorų kraujo gautą perteklinę plazmą išvežti į ES šalyse veikiančias kraujo preparatų gamyklas, kuriose iš plazmos išgaunamas albuminas bei krešėjimo faktoriai. Neištirta plazma perdirbimui nepriimama (neatsižvelgiant į tai, kad atlikti kiti saugumą patvirtinantys tyrimai) ir gali būti naudojama tik klinikiniams tikslams, t.y. gydymui. Dėl šios priežasties UAB Kraujo donorystės centre susikaupė beveik 6,5 tūkst. litrų plazmos perteklius, kai tuo tarpu NKC per 2006 metus išvežė perdirbimui daugiau kaip 11 tūkst. litrų plazmos, už kurią iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo sumokėta daugiau kaip 1,3 mln. litų.

Atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, Sveikatos apsaugos ministerija nuo 2007 metų centralizuotam kraujo donorystei reikalingų priemonių pirkimui skirtas lėšas įtraukė į kraujo komponentų paruošimo įkainį. Tokiu būdu visoms KDĮ buvo sudarytos vienodos sąlygos įsigyjant jų veiklai reikalingas priemones.

Siekdama išspręsti NKC vidinį interesų konfliktą bei atskirti valdymo ir kontrolės bei tiesioginės veiklos funkcijas Sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito tarnyba 2007 metų kovo-birželio mėnesiais atliko įstaigos asignavimų ir turto panaudojimo vertinimą, o sveikatos apsaugos ministro 2007 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. V-270 sudaryta darbo grupė analizavo su Nacionalinės kraujo programos vykdymu susijusias problemas. Šių patikrinimų išdavoje rekomenduota reorganizuoti Nacionalinį kraujo centrą į VšĮ Vilniaus kraujo centrą, vykdantį tik kraujo donorystės įstaigos funkcijas, Nacionalinės kraujo programos priežiūrą pavesti Valstybinei ligonių kasai, sustiprinti Nacionalinės kraujo tarybos funkcionavimą.

Norime pabrėžti, kad Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva jau nuo 2008 metų antro ketvirčio Nacionalinės kraujo programos finansinės dalies vykdymas (t.y. sutarčių su KDĮ sudarymas, apmokėjimas bei apskaita) perduotas Valstybinei ligonių kasai.

Spręsdama organizacines problemas, Sveikatos apsaugos ministerija taip negalėjo ignoruoti ir situacijos, susiklosčiusios Klaipėdos regione. Visos stambiausios gydymo įstaigos ne vienąkart yra pažymėjusios, kad NKC Klaipėdos filialas nepajėgia aprūpinti reikalingais kraujo komponentais ir preparatais, o gabenimas iš NKC centrinės būstinės Vilniuje dėl didelio atstumo yra per brangus. Dėl šių priežasčių, ligoninės sudarydavo sutartis ir su UAB Kraujo donorystės centras. Atsižvelgdama į tai, kad 2003-2006 metais kraujo donorystės sistema buvo plėtojama apibrėžiant atskirų KDĮ veiklos zonas, Sveikatos apsaugos ministerija priėmė sprendimą reorganizuoti Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialą, jo vykdomas funkcijas perduodant UAB Kraujo donorystės centrui. Tokį sprendimą lėmė palankesnė geografinė padėtis (UAB filialas Šiauliuose jau veikia nuo 2006 metų) bei siekis pilnai išnaudoti abiejų KDĮ turimus pajėgumus. Didžioji dalis NKC Klaipėdos filialo darbuotojų sutiko dirbti UAB Kraujo donorystės centras, todėl socialinių problemų nekilo, o personalas patenkintas naujuoju darbdaviu, išskyrus giminystės ryšiais su NKC direktoriumi susijusią darbuotoją ir kelis pavienius asmenis.

Atsižvelgdamas į kilusias viešas diskusijas dėl reorganizavimo pagrįstumo ir teisėtumo, 2008 m. gegužės 15 d. ministras organizavo susitikimą su Klaipėdos kraujo donorystės įstaigų darbuotojais, kurio metu buvo pateiktas kone vienbalsis darbuotojų pageidavimas įkurti atskirą ir nepriklausomą kraujo donorystės įstaigą. Šiam pageidavimui įgyvendinti Sveikatos apsaugos ministerija sudarys darbo grupė, kuri įvertins tokios įstaigos įsteigimo tikslingumą irrentabilumą.

Įvertinęs susitikimo su darbuotojais Klaipėdoje metu išsakytas pozicijas bei Teisingumo ministerijos išvadas, 2008 m. gegužės 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-452 „Dėl įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ sprendimas dėl Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialo atšauktas. Pagrindinė aplinkybė, lėmusi įsakymo atšaukimą – Įsakymo rengėjų ir teisininkų klaidos, kurias savo išvadoje patvirtino ir Teisingumo ministerija, kadangi teisiniai tikslai nėra pasiekti, be to draudžiama valstybės ir vietos savivaldos institucijoms įstatymuose nenumatytais administraciniais metodais reglamentuoti juridinių asmenų veiklą (CK 2.80 str.) ministerijai nustačius įpareigojimus privačiam juridiniam asmeniui- uždarajai akcinei bendrovei.

Šiuo metu situacija vakarų Lietuvoje stabili, kraujo ir jo komponentų tiekimo sutrikimų į ligonines nėra. Klaipėdosligonines aptarnauja dvi kraujo donorystės įstaigos – VšĮ Nacionalinio kraujo centro Klaipėdos filialas ir UAB „Kraujo donorystės centras“, abi įstaigos tiekia Klaipėdos ligoninėms ir pacientams kraują ir jo komponentus, todėl poreikis šiuo metu pilnai patenkinamas.

Rašte pateikti teiginiai, kad nuo sveikatos apsaugos ministro darbo pradžios „nepasiūlytas ir nepriimtas nei vienas strateginis-sisteminis sprendimas galėjęs sustabdyti paslaugų prieinamumo blogėjimą, korupciją, medikų emigraciją bei papildomų lėšų pritraukimą į privalomąjį sveikatos draudimo fondą“, taip pat neatitinka tikrovės. Žemiau trumpai apibūdinsime svarbesnius atliktus darbus.

1.      Jau po pirmojo šios kadencijos sveikatos apsaugos ministro susitikimo su J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentu Valdu Adamkumi, kuriame buvo aptarti aktualiausi sveikatos apsaugos sistemos klausimai ir plėtros perspektyvos, sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-1015, buvo sudaryta darbo grupė Tolesnės sveikatos sistemos plėtros 2008 – 2015 m. metmenų (toliau – Metmenys) parengimui. Šią grupę sudarė Sveikatos apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Nacionalinės sveikatos tarybos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinių ligonių kasų, Lietuvos Laisvosios rinkos instituto, Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, akademinės bendruomenės atstovai ir pasitelkti ekspertai. Rengiant dokumentą, buvo atsižvelgta į užsienio šalių patirtį, įvertinta esama sveikatos sistemos situacija Lietuvoje, remtasi pacientų, medikų, mokslininkų ir specialistų pasiūlymais, gautais apklausus 360 respondentų. Darbo grupė parengė konceptualų sveikatos apsaugos sistemos plėtros dokumento projektą, kuriame išdėstyti svarbiausieji valstybės siekiai, užtikrinantys tolimesnę sveikatos sistemos plėtrą Lietuvoje: jame apibrėžta sveikatos sistemos misija, vizija ir plėtros principai bei suformuotos sveikatos sistemos plėtros kryptys ir tolimesni ilgalaikiai tikslai. Šis dokumentas apsvarstytas Prezidentūroje vykusiame susitikime su medikų ir visuomeninėmis organizacijomis, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje, išplėstiniame Nacionalinės sveikatos tarybos posėdyje, kai kurių visuomeninių organizacijų posėdžiuose. Šiuo metu parengta prezentacija svarstymui Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje.

2.      Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva iš esmės pakeistas valstybės įmokų už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis mokėjimo į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą principas. Tai užtikrino ne tik dabartiniu metu vykdomų atskaitymų augimą, bet ir nuolatinį jų didėjimą ateityje, nes šis principas buvo įteisintas Sveikatos draudimo įstatymo atitinkamų nuostatų pakeitimu. Šių ir kitų priemonių dėka minėtos įmokos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto prieaugis 2007 m. ir 2008 m. buvo didžiausias per visą Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį.

3.      Parengta ir pateikta Lietuvos Respublikos Vyriausybei nauja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo redakcija, kuri numato esminius turto valdymo, sveikatos priežiūros paslaugų kainų formavimo, įstaigų valdymo pokyčius.

4.      Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. V-806 sudaryta darbo grupė esminiam privalomojo sveikatos draudimo sistemos pertvarkymui, atskaitymus nuo fizinių asmenų pajamų mokesčio į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą pakeičiant savarankiška sveikatos draudimo įmoka. Pasiūlymai šios problemos sprendimui parengti kartu su Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos, Finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, SODROS ir kitų institucijų atstovais. Minėtus pasiūlymus 2008 m. liepos mėn. planuojama svarstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje.

5.      Sveikatos apsaugos ministerija nuo 2007 m. pradėjo daug aktyvesnį teritorinių ligonių kasų sutarčių su privačiomis sveikatos priežiūros įstaigomis sudarymo procesą. Kartu su Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetu buvo inicijuotas ir įgyvendintas apribojimų steigtis privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms pirminėje sveikatos priežiūros grandyje panaikinimas.

6.      Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybe pilnai užtikrino keturių metų trišalio įsipareigojimo vykdymą dėl medikų darbo užmokesčio didinimo. Tai padarė ženklią įtaką gydytojų emigracijos mažėjimui.

7.      Pirmą kartą per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį buvo išspręstas rezidentų įdarbinimo klausimas. Atsižvelgiant į įgyjamai profesijai reikalaujamų žinių mąstą ir įvairiapusiškumą, profesijos atsakomybę, mediko specialybes pasirinkę moksleiviai, šią profesiją įgyti ir darbo užmokestį pradėti gauti galėdavo tik sulaukę apie 30 metų amžiaus. Tai kėlė daugybę socialinių, šeimos kūrimo ir kitų problemų. Manome, kad tai dar ženkliau padės sumažinti medikų emigraciją.

8.      Aktyviai įgyvendinamos vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijos programos, jau davė ženklius rezultatus išaiškinant ligas ar riziką jomis susirgti ankstyvesnėse stadijose negu iki šiol.

9.      Sveikatos apsaugos ministerija daug pastangų dėjo pacientų eilių mažinimui. Prioritetai eilių mažinimui buvo sutelkti sunkiausias pacientų būkles gydančiose įstaigose – Vilniaus universiteto onkologijos institute, Vilniaus universiteto Santariškių klinikose, Kauno medicinos universiteto klinikose ir kitur. Pas kai kuriuos gydytojus specialistus laukimo eilės sumažėjo nuo 3 mėn. iki 2 savaičių. Ir toliau rengiamos priemonės šių eilių mažinimui.

10.  Didelių pastangų dėka pastaraisiais metais buvo užbaigti keli sveikatos priežiūros įstaigų „amžiaus statybų“ projektai. Atiduotas į eksploataciją Kauno medicinos universiteto klinikų Kardiochirurgijos korpusas (statyba truko 20 metų), Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės B korpusas (statyba truko 24 metus), Anykščių rajono ligoninė (statyba truko 17 metų). Šiuolaikinės technologijos vėžio gydymui nupirktos Šiaulių ir Klaipėdos ligoninėms. Iki šių metų rudens numatoma užbaigti Šiaulių moters ir vaiko klinikos statybą (statyba tęsiasi jau 21 metus), Alytaus tuberkuliozės ligoninės statybą.

11.  Parengta eilė teisės aktų, reglamentuojančių vaistų kompensavimo tvarkas, kurių tobulinimas toliau vyksta pasitelkiant tarpžinybines darbo grupes, sudarytas iš Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijos, Lietuvos Respublikos Seimo narių ir kitų institucijų.

12.  Sveikatos apsaugos ministerija kartu su kitų žinybų atstovais dalyvauja Europos kovos su korupcija ir kyšininkavimu sveikatos apsaugos sektoriuje tinklo veikloje.

13.  Rengiamų teisės aktų projektai skelbiami Sveikatos apsaugos ministerijos ir pavaldžių įstaigų tinklapiuose, vyksta diskusijos su nevyriausybinėmis organizacijomis, jų nariai dalyvauja darbo grupių veikloje kaip tikrieji arba asocijuoti nariai.

Sveikatos apsaugos ministras Rimvydas Turčinskas