NST akcentuoja, kad atsakomybė už gyventojų sveikatą tenka ne vien sveikatos priežiūros sektoriui

Vakar LR Seimo plenariniame posėdyje pristatytas Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas ,,Sveikata ir saugumas: protrūkiai ir krizės“. Pranešėjas – Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas, profesorius Juozas Pundzius. Šiemet Nacionalinė sveikatos taryba (NST) švenčia 10-ties metų veiklos jubiliejų. Ta proga Nacionalinės sveikatos tarybos kvietimu į Lietuvą atvyko Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono direktoriaus pavaduotoja Dr. Nata Menabde.


Tai jau dešimtasis Nacionalinės sveikatos tarybos (NST) metinis pranešimas. Šio metinio pranešimo tikslas – atkreipti Seimo, Vyriausybės, valstybinių institucijų, specialistų ir visuomenės dėmesį į šalies gyventojų sveikatos bei sveikatos politikos problemas, pateikti išsamią medžiagą apie aplinkos ir gyvensenos veiksnių įtaką sveikatos būklei, jų sąsajas su gyvenimo kokybe. NST nariai tikisi, kad šis pranešimas bus naudingas tiek vykdant sveikatos politiką, tiek priimant praktinius sveikatos reformos įgyvendinimo sprendimus.

Kartu pristatomas ir metinio pranešimo leidinys, kuriame pateikiama beveik 60-ties autorių 30 straipsnių. Pateikta daug medžiagos apie specialiųjų institucijų veiklą užtikrinant šalies sveikatos saugą ir apie pasirengimą ekstremalioms situacijoms. Gyvenimo kokybės tyrimas pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) metodiką, parodė, kad gyvenamosios aplinkos veiksniai – triukšmas, kenksmingomis medžiagomis užterštas oras, šiukšlės ir pan. – daro įtaką daugiau nei trečdaliui gyventojų. Taryba įspėja, kad gyventojų saugios gyvensenos ir elgesio ekstremaliomis sąlygomis mokymas bei įgūdžių formavimas yra nepakankamas. Konstatuota, kad šalies atsakingos institucijos nėra tinkamai aprūpintos įranga ir organizacinėmis priemonėmis, reikalingomis skubiam darbui organizuoti bei pavojingoms ar ypač pavojingoms ligoms, kovinėms cheminėms medžiagoms identifikuoti. Pirmosios medicinos pagalbos teikiamų paslaugų operatyvumas ir kokybė kasdienėje veikloje bei ekstremalių situacijų atvejais, kai gali būti didelis nukentėjusių žmonių skaičius, turėtų būti aukštesnio lygio.

Kaip apibendrintą ir svarbią problemą įvardijama tai, kad šiandien nepakankamai įvertintas grėsmių poveikis gyventojams ir jų turtui, kylantis dėl galimos klimato kaitos. Nors jau eilę dešimtmečių Lietuvoje neregistruojami retų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paplitimo ar įvežimo atvejai, nuolatinės kalbos apie paukščių gripą ir artėjančią gripo pandemiją kelia realų visuomenės susirūpinimą. Šiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino Valstybinę pasirengimo gripo pandemijai programą. Tačiau Lietuvoje kasmet nuo šios ligos pasiskiepija vos 5 proc. gyventojų (kitose valstybėse 15–25 proc.).

Pirmoji metinio pranešimo dalis tradiciškai skirta Lietuvos gyventojų sveikatos rodiklių analizei. Pasak NST pirmininko Juozo Pundziaus, buvo siekiama atkreipti dėmesį į pagrindines šalies žmonių sveikatos problemas, jų atsiradimo priežastis bei galimus sprendimo būdus. Pateikta medžiaga, pagrįsta konkrečiais mokslinių tyrimų duomenimis, leidžia objektyviai vertinti šalies sveikatos rodiklių kaitos tendencijas, palyginti jas tarptautiniame kontekste.

Apibendrinant išanalizuotą šalies gyventojų sveikatos situaciją, galima ypatingai išskirti tai, kad didžiausia šalies problema išlieka lėtinės neinfekcinės ligos bei traumatizmas. Šių problemų pasekmės labiausiai reikšmingos dėl nepagaminto nacionalinio produkto, didelio ankstyvų mirčių skaičiaus darbingo amžiaus populiacijoje ir dėl milžiniškos valstybės patiriamos ekonominės žalos. Nepalankūs ir demografiniai rodikliai. Priešingai negu kitose ES šalyse, Lietuvoje toliau trumpėja vidutinė tikėtino gyvenimo trukmė. Per trejus metus vyrų gyvenimo trukmė sumažėjo 2,5 metų ir dabar siekia vos 64.8 metų, o, moterų gyvenimo trukmei per šį laikotarpį sumažėjus iki 77.2 metų, bendra vidutinė – jau nesiekia 71 metų ir sudaro 70.9 metų. Daugelį metų mažėjantis natūralus gyventojų prieaugis toliau išlieka neigiamas.

Metiniame pranešime pažymima, kad visoms išvengiamoms ligoms didžiausią įtaką daro mirtingumas dėl transporto traumų ir kepenų cirozės (atitinkamai 36 ir 34 proc.) Jos tiesiogiai ir netiesiogiai susiję su alkoholizmo plitimu šalyje.

Nacionalinė sveikatos taryba ragina valstybę aktyvinti lėtinių ligų kontrolės politiką. Siekiant šalinti veiksnius, skatinančius lėtinių ligų atsiradimą ir progresavimą, būtina didinti valstybės įtaką toliau griežtinant alkoholio ir tabako kontrolę. Diferencijuojant draudimo įmokas, įvairias priemokas už sveikatos paslaugas didinti žmogaus motyvaciją sveikai gyventi, labiau įtraukti pacientus į sveikatos klausimų sprendimą ir tuo pačiu ugdyti jų didesnę atsakomybę už savo sveikatą.

NST jau nuo pirmųjų savo metinių pranešimų atkreipia dėmesį į tai, jog neįmanoma pagerinti gyventojų sveikatos rodiklių, jeigu atsakomybė už sveikatos problemų sprendimą bus išskirtinai priskiriama tik sveikatos priežiūros sektoriui. Visuomenės sveikatos mokslu grindžiamai šalies sveikatos sistemos plėtrai taip pat būtina skirti daugiau pastangų. Šių metų pranešime dar kartą akcentuojama, jog, neinvestuojant į visuomenės sveikatos sektoriaus vystymą, nepajungiant kitų šalies socialinės – ekonominės sąrangos sektorių į sveikatinimo procesus, praktiškai neįmanoma pasiekti spartesnio sveikatos rodiklių gerėjimo.

Daugiau informacijos:
Romualdas Žekas
Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriatas
Tel. (8 5) 239 68 39
[email protected]
www.lrs.lt