Birželio 20 d. 11.15 val. Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose (Universiteto 3, antrame aukšte, Tarybos salėje, kab. 237) įvyks spaudos konferencija „Naujos plaučių vėžio gydymo galimybės: per taikomuosius tyrimus į klinikinę praktiką“.
Žurnalistai kviečiami ta proga, kad Vilniuje Europos onkologai renkasi į III Nemuno šalių euroregiono mokslinę konferenciją Krūtinės onkologinių ligų gydymo naujovės po 2007 m. pasaulinio plaučių vėžio kongreso ir 2008 m. ASCO (Amerikos klinikinių onkologų asociacijos) konferencijos.
Spaudos konferencijoje dalyvaus: Mannheimo universiteto Chirurgijos klinikos vyriausiasis gydytojas prof. Christian Manegold, Mannheimo universiteto klinikos Eksperimentinės chirurgijos ir molekulinės onkologijos departamento vadovė prof. Heike Allgayer, VU Onkologijos instituto Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. Saulius Cicėnas ir VU Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas habil. dr. Juozas Kurtinaitis.
„Plaučių vėžio gydymas išlieka viena aktualiausių šiuolaikinės onkologijos problemų, – teigia VUOI Krūtinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas prof. S. Cicėnas. – Štai ir į krūtinės onkologų konferenciją suvažiavo ES šalių tyrėjų grupės specialistai, su kuriais VU onkologijos institutas bendradarbiauja jau ne pirmi metai. Nauja mūsų srityje tai, kad mes jau galime pažiūrėti į navikinės ląstelės vidų, suprasti, kokie ten vyksta procesai, ir, žinodami, piktybinio proceso vystymosi mechanizmus ląstelėje, RNR ir DNR lygmenyje, surasti faktorius, kurie suardytų šitą veiklą. Tai yra sunaikintų navikinę ląstelę.“
Pasak prof. S. Cicėno, ir Europoje, ir Lietuvoje daug dirbama gydymo individualizavimo konkrečiam pacientui srityje. Gydymo eigoje atliekamų tyrimų metu jau galima nustatyti, kodėl vieniems pacientams gydymas yra efektyvus, o kitiems ne, taip pat atsiranda galimybių kontroliuoti gydymą.
Tobulėjant naviko tyrimo metodams, t.y. atsiradus galimybei molekuliniame lygmenyje naudoti biožymenis, tampa įmanoma nustatyti atsaką į gydymą ir tokiu būdu prognozuoti ligos eigą.
Lietuvoje plaučių vėžiu sergantiems pacientams prieinamas ir naujausias daug vilčių teikiantis gydymo būdas – biologinė terapija, kuri specifiškai veikia piktybines ląsteles, nepažeisdama sveikųjų.
„Džiugu, kad jau pradėjo darbą VU Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų centras, kuriame yra galimybė atlikti molekulinius tyrimus, – sako prof. S. Cicėnas. – Tai reiškia, kad Lietuvoje tyrimų techninė bazė „apsiginklavo“ naujausiomis technologijomis. O tai leidžia ir plaučių vėžį gydyti naujoviškai: iš naviko paimta medžiaga labai greitai transportuojama į Mokslinių tyrimų centrą, kuriame tuoj pat atliekami įvairūs tyrimai, reikalingi nustatyti naviko pobūdį bei gydymo efektyvumo prognozę.“
Plaučių vėžys išlieka pagrindinė mirčių dėl onkologinių ligų priežastis pasaulyje. Plaučių vėžys yra didžiausias “žudikas” tarp onkologinių ligų Europoje: 2006 m. vien tik plaučių vėžys nusinešė 334 800 gyvybių.
2006 m. Lietuvoje plaučių vėžiu susirgo 1 119 vyrų ir 198 moterys (iš viso 1317). Deja, I-II stadijos plaučių vėžys diagnozuojamas tik apie 20 proc. pacientų. Neabejotina, kad viena iš pagrindinių plaučių vėžio priežasčių išlieka tabako rūkymas. 85 proc. susirgusiųjų – rūkaliai. Tarp rizikos veiksnių, skatinančių šią piktybinę ligą, minimas aplinkos užterštumas bei genetiniai veiksniai.
Pasak epidemiologo habil. dr. J. Kurtinaičio, pasaulyje vyrų sergamumo plaučių vėžiu statistikoje stebimos teigiamos permainos – naujų susirgimų skaičius stabilizuojasi, net šiek tiek mažėja. „Tačiau apie moterų sergamumą plaučių vėžiu nieko panašaus pasakyti negalima, – sako habil. dr. J. Kurtinaitis. – Moterų sergamumo plaučių vėžiu didėjimą – o jos serga labiau piktybiškomis plaučių vėžio formomis – vienareikšmiškai siejame su rūkymu.“
2006 m. pradėjus veikti Tabako kontrolės programai, buvo tikimasi, jog mažėjant rūkančiųjų skaičiui, turėtų mažėti ir plaučių vėžio atvejų. Nepaisant visų pastangų atpratinti visuomenę rūkyti tabaką, didėja cigarečių pardavimo apimtys. Tabako kompanijos nesunkiai prisitaiko prie rinkos pokyčių: gaminių asortimente didėja moteriškų lengvų cigarečių segmentas.
„Silpnos moteriškos cigaretės nepadeda išvengti rizikos susirgti plaučių vėžiu, – sako habil. dr. J. Kurtinaitis. – Tyrimais nustatyta, jog įpratusios rūkyti lengvas cigaretes moterys jų surūko daugiau, užsitraukia giliau.“
Mažai visuomenei kalbama apie tabako kokybę. „Sensacingai nuskambėjo kolegų lenkų pranešimas, kad pigių cigarečių tabake rasta ypač žmogui nuodingos medžiagos – polonio (Po 210), – sako habil. dr. J. Kurtinaitis. – Tai pats toksiškiausias radionuklidas pasaulyje. Cigarečių žaliavoje polonio kiekis matuojamas pikogramais, tačiau ir šie maži kiekiai be galo kenksmingi žmogui. Surūkęs 1,5 pakelio cigarečių rūkalius gauna apšvitos dozę, kaip 300 kartų atliktų rentgeno nuotraukų.“
Lietuvos suaugę gyventojai rūkalams išleidžia 770 mln. litų per metus.
Asmuo kontaktams
Juventa Sartatavičienė
VU Onkologijos instituto atstovė spaudai ir ryšiams su visuomene
Tel.: (8 5) 278 67 33, +370 650 647 47
El. paštas: [email protected]