Parengtos pagrindinės e. sveikatos paslaugų plėtros iki 2015 m. strateginės nuostatos

Lietuvoje kuriama Nacionalinė elektroninės sveikatos sistema (NESS) – e. sveikatos paslaugų teikimo šalyje pagrindas. Jau po kelerių metų pacientams ir gydytojams visapusiškai tarnaus elektroniniai sveikatos įrašai, bus saugiai perduodami duomenys, o sveikatinimo specialistams priimti sprendimus padės informacinės sistemos. Tokias plėtros kryptis nurodo naujoji Lietuvos e. sveikatos sistemos 2008–2015 m. plėtros strategija.

E. sveikatos sistema – palyginus nauja sveikatos apsaugos, medicininės informatikos ir administracinės veiklos sritis, kurios tikslas – perduodant reikiamą informaciją internetu ir kitomis skaitmeninėmis technologijomis, gerinti sveikatinimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Lietuvoje e. sveikatos sistema diegiama nuo 2005 m., o gegužės mėnesį parengta ir šalies e. sveikatos sistemos 2008–2015 m. plėtros strategija. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kurdama vieningą, visą šalį apimančią ir tarptautinius standartus atitinkančią elektroninės sveikatos bei sveikatos priežiūros įrašų sistemą, sėkmingai įgyvendina projektą ,,E. sveikatos paslaugos“.

Sukurti gyventojams, pacientams, gydytojams ir administratoriams skirtą draugišką virtualią informacinę erdvę, kuri nepaisant institucinių ir organizacinių barjerų leistų saugiai bei patikimai pateikti reikiamą išsamią sveikatos informaciją, – tokia naujai kuriamos e. sveikatos paslaugų plėtros strategijos vizija. Vykdomi darbai leis gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę, užtikrins į gyventoją orientuotų informacinių bei komunikacinių technologijų diegimo tęstinumą. Taip pat daug dėmesio skiriama gyventojų informuotumui, stiprinamas jų noras rūpintis savo sveikata. Siekiama efektyviau naudoti turimus išteklius teikiant esamas ir kuriant naujas sveikatinimo paslaugas, paremtas moderniomis informacinėmis technologijomis.

Trys e. sveikatos sistemos plėtros etapai

Iki 2010 m. numatoma sukurti ir įdiegti pagrindines NESS funkcijas, sukurti NESS palaikymo organizaciją ir reikiamą infrastruktūrą. Visos šalies institucijos galės naudotis e. sveikatos sistemos paslaugomis bei integruoti į ją savo informacines sistemas. Toliau diegiamos elektroninio recepto ir laboratorinių bei instrumentinių tyrimų informacijos kaupimo ir apsikeitimo sistemos, pirminių duomenų tvarkymo informacinės sistemos. Paslaugų apmokėjimo ir statistinių ataskaitų funkcijos palaipsniui bus integruojamos į e. sveikatos sistemą. Pacientams, gydytojams ir e. sveikatos specialistams bus sukurtas specialus portalas.

Planuojama, kad ne mažiau kaip 20 proc. pacientų, 2010 m. apsilankiusių sveikatos priežiūros įstaigose, bus registruojami elektroninio sveikatos įrašo sistemoje. Ne mažiau kaip 20 proc. sveikatos priežiūros įstaigų (taip pat visos įstaigos, aptarnaujančios daugiau kaip 10 tūkst. pacientų per metus) ir ne mažiau kaip 30 proc. šeimos gydytojų institucijų naudos šios sistemos duomenų sistemas. Tikimasi, kad po kelių metų ne mažiau kaip 5 proc. gyventojų naudosis tiesioginėmis e. sveikatos priežiūros paslaugomis. Numatyta, kad ne mažiau kaip 95 proc. kompensuojamų vaistų ir ne mažiau kaip 20 proc. receptinių vaistų bus realizuojama naudojant e. sveikatos sistemos elektroninio recepto funkcijas.

Iki 2013 m. elektroninio sveikatos įrašo vartotojais numatoma paversti daugumą šeimos gydytojų institucijų, ambulatorines ar stacionarias paslaugas teikiančių įstaigų. Sveikatinimo įstaigoms, neturinčioms lokalių informacinių sistemų, bus suteikiama galimybė naudotis NESS kliento priemonėmis. Ketinama per kelerius metus pasiekti, kad visu pajėgumu veiktų nacionalinio e. recepto ir laboratorinių bei instrumentinių tyrimų informacijos, vaizdų apsikeitimo sistemų funkcijos, kad paslaugų apmokėjimo ir statistinių ataskaitų funkcijos būtų visiškai integruotos į e. sveikatos sistemą. Taip e. sveikatos sistema palaipsniui pasipildys naujomis klinikinių sprendimų palaikymo galimybėmis bei pacientų stebėsenos ir telemedicinos funkcijomis.

Planuojama, kad iki 2014 m. ne mažiau kaip pusė receptinių vaistų bus išrašoma ir realizuojama naudojant e. sveikatos sistemos elektroninio recepto funkcijas. Ne mažiau kaip 20 proc. gyventojų naudosis tiesioginėmis e. sveikatos priežiūros paslaugomis, o 100 proc. nedarbingumo lapelių bus perduodama per nacionalinę e. sveikatos sistemą.

Per trečią e. sveikatos sistemos plėtros etapą 2014–2015 m. gyventojai ir pacientai, šeimos gydytojų institucijos, ambulatorines ar stacionarias paslaugas teikiančios įstaigos jau aktyviai dalyvaus e. sveikatos sistemoje ir naudosis visais informaciniais įrankiais. Išsamiems tyrimams ir visos sveikatos priežiūros sistemos valdymui bus skiriama daugiau dėmesio, siekiama kad būtų įdiegta e. sveikatos sistemos kokybės palaikymo sistema, įvairių duomenų archyvavimo sistema. Tuo tarpu nacionalinė e. sveikatos sistema bus rengiama darbui Europos Sąjungoje.

Ko šioje srityje siekia Europa?

Europos Sąjunga sėkmingai kuria „Europos e. sveikatos zoną“, o tuo pačiu ir standartizuotą elektroninę įrašų apie sveikatos būklę sistemą. Kuriami informaciniai sveikatos priežiūros tinklai, siejantys sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vietas. Svarbu derinti veiksmus, reaguojant į susidariusias sveikatai pavojingas aplinkybes, užtikrinti internetines sveikatos priežiūros paslaugas, pvz., informacijos apie sveiką gyvenseną ir ligų prevenciją teikimą. Taip pat yra reikšminga teikti nuotolinių konsultacijų paslaugas. Europos Sąjunga šioje srityje siekia ir kitų tikslų:
užtikrinti nepertraukiamą ir§ nuolatinę sveikatos priežiūrą visiems;
gerinti sveikatos priežiūrą ir§ gydymo kokybę, mažinti gydymo klaidų skaičių;
remti saugią, autorizuotą§ prieigą prie pacientų sveikatos būklę apibūdinančių dokumentų bet kuriuo laiku, bet kurioje vietoje;
pacientams ir gyventojams sudaryti sąlygas judėti,§ užtikrinti, kad aukštos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos būtų prieinamos bet kurioje Europos šalyje.

E. sveikatos sistemos Europoje suteikia galimybę perduoti duomenis iš vienos sveikatos priežiūros sistemos įstaigos į kitą, pacientams ir gydytojams bendrauti tarpusavyje. Į sistemą integruojami sukurti informaciniai sveikatos priežiūros tinklai, duomenų bazės saugomi elektroniniai įrašai apie sveikatos būklę, telemedicinos paslaugos, o ateityje – ir asmeninės dėvimosios bei nešiojamosios pacientų stebėjimo ir pagalbos jiems ryšių sistemos.

Apie projektą ,,E. sveikatos paslaugos“

Projektas ,,E. sveikatos paslaugos“ yra viena iš e. sveikatos sistemos plėtros Lietuvos sveikatos apsaugos sektoriuje dalių. Jis apima e. sveikatos funkcionalumų trijų (Kauno, Klaipėdos, Vilniaus) regionų sveikatos priežiūros įstaigose įgyvendinimą ir integraciją į Nacionalinės e. sveikatos sistemos branduolį. Šio projekto tikslas – įgyvendinti vieningą visą Lietuvą apimančią ir tarptautiniais standartais paremtą elektroninės sveikatos bei sveikatos priežiūros įrašų sistemą. Šios sistemos dėka gydymo įstaigos operatyviai keisis duomenimis apie pacientams suteiktas gydymo paslaugas ir atliktus tyrimus kitose sveikatos priežiūros įstaigose, o taip pat paciento gydymo eigą bei rezultatus.

Projekto metu Kauno medicinos universiteto klinikose, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose bus įdiegtos e. sveikatos paslaugų sistemos, leidžiančios gyventojams pasiūlyti aukštos kokybės medicinos paslaugas, taip pat geresnes sveikatos priežiūros įstaigų administravimo sąlygas. Projektui skirta parama sudaro 15,195 mln. litų. Projektą remia Lietuvos Respublika (6,617 mln. litų), iš dalies finansuoja Europos Sąjunga (8,578 mln. Litų).

Daugiau informacijos:

Haroldas Baubinas
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sekretorius
Projekto ,,E. sveikatos paslaugos“ vadovas
Tel. (8 5) 260 4714
El. paštas: [email protected]
http://www.sam.lt/lt/main/sveikatos_apsauga/el_sveikata

Evaldas Dobravolskas
Projekto ,,E. sveikatos paslaugos“ įgyvendinimo vadovas
Tel. (8 5) 210 5589, faks. (8 5) 210 5586
El. paštas: [email protected]