Aukštaūgiai vyrai, ypač su ilgomis kojomis pasižymi šiek tiek didesne prostatos vėžio rizika. Be to, tokiems vyrams susirgus vėžiu, augliai išsivysto iki didesnio laipsnio negu vidutinio ūgio vyrams.
Lyginant su kitais rizikos veiksniais, tokiais kaip amžius ir afroamerikečių rasė, ūgis tik šiek tiek prisidda prie minėtos ligos išsivystymo. Vyrai, per žedą aukštesnį už kitus vyrus, pasižymės 19 proc. didesne bendra prostatos vėžio bei 12 proc. didesne didelio laipsnio ademnokarcinomos rizika. Mokslinkai mano, jog insulino augimo faktorius (IGF-1), turėjęs poveikį vaikystėje, toks pats svarbus yra vėžio vystimesi žmogui suaugus. Vis dėlto kol kas studijos įrodymai nėra tokie svarūs, jog galima būtų rekomenduoti jauname amžiuje tirti aukštaūgius vyrus dėl galimo prostatos vėžio.
Cancer Epidemiol Biomarkers Prev. 2008;17(9):2325-2336.