Vasaros pradžioje Farmacijos departamento prie Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje pasirodė naujo dokumento – „Farmacijos 2008–2015 metų strategija“ – projektas. Šį projektą kuruoja FD viršininko pavaduotoja Gita Krukienė.
„Strategijos“ projektas susideda iš septynių dalių. Iš pradžių pateikiama gana išsami farmacijos sektoriaus būklės analizė, toliau vardijamos sektoriaus stiprybės, silpnybės, galimybės bei grėsmės, po to pateikiama farmacijos sektoriaus vizija ir Valstybės misija, „Strategijos“ tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimas bei vertinimo kriterijai. Iš pirmo žvilgsnio sunku suprasti tikruosius šios strategijos tikslus: pasikartojančios nuostatos gana išsamiai yra išdėstytos Farmacijos įstatyme, kuriuo privalu vadovautis visoms su farmacijos veikla susijusioms institucijoms ir asmenims. Tačiau tai tik žurnalisto pastebėjimai. Tad pakomentuoti naująjį kūrinį paprašėme farmacijos specialistų.
Derėtų vadinti įteisintais vardais
Kaip teigia Lietuvos vaistininkų sąjungos pirmininkas Gintautas Pranckevičiaus, tai dar vienas nereikšmingas raštas, nes farmacijos, kaip ir muzikos, medicinos ar dar kažkokios strategijos sukurti neįmanoma. Tai akivaizdus atotrūkis nuo realybės. Anot Vaistininkų sąjungos vadovo, jeigu šis darbas yra skirtasfarmacijos sektoriui vystyti, jį taip reikėtų ir vadinti: farmacijos sektoriaus strategija. G. Pranckevičiaus nuomone, rengiamame dokumente derėtų laikytis įteisintų terminų, kaip antai: farmacinė paslauga (vietoje daugiskaitinės formos – farmacinės paslaugos). Jeigu kalbama apie visas sektoriaus paslaugas, būtų tikslinga vadinti „farmacijos sektoriaus ūkinių subjektų paslaugos“, „įmonių paslaugos“, „vaistinių paslaugos“. Vardijant silpnybes teigiama, kad yra „nepakankama farmacinės paslaugos kokybė“. Tačiau kai nėra apibrėžtų kokybės kriterijų, vargu ar galima objektyviai įvertinti paslaugos kokybę. Tuo tarpu apie farmacinės paslaugos kokybės stebėsenos stygių, kaip vieną rimčiausių silpnybių, projekte neužsimenama.
Kurios institucijos bus ši strategija
Jei šis projektas pretenduoja tapti dokumentu, reikėtų pirmiausia patikslinti jo pavadinimą. Pagal savo struktūrą (būklės, SSGG analizė, vizijos ir misijos deklaravimas) tekstas yra artimas strateginiam planui, t. y. vadybiniam įrankiui, kurį naudoja konkretūs asmenys – fiziniai arba juridiniai. Trumpiau tariant, šiuo atveju tai gali būti Lietuvos vyriausybės, Sveikatos apsaugos ministerijos, Farmacijos departamento ar kitos viešojo sektoriaus įstaigos strateginis planas, skirtas farmacijos sektoriaus reguliavimui ir vystymui, jei toks skirtingų įmonių ar įstaigų, galbūt organizacijų ir specialistų vystymosi reguliavimas tikrai yra strateginis tikslas. Labiau panašu, kad farmacijos sektorius iš tikro tėra tik priemonė neabejotinai strateginiam tikslui pasiekti – užtikrinti vaistų prieinamumą, saugumą, kokybę, efektyvumą pagal kriterijus, tinkamus ES šaliai.
Nei farmacija, nei medicina, chemija, nei muzika ar tapyba savo „strategijų“ ar įstatymų negali turėti. Kitos sritys taip pat neturi tokių alogizmų, kokie kuriami farmacijai Lietuvoje. Tokie reiškiniai kelia nerimą dėl sektoriaus ateities. Grįžtant prie projekto teksto, reikia pasakyti, kad 2 nuostata skelbia, jog strategija apima sektoriaus tolesnio vystymo kryptis, tačiau, vadovaujantis šia strategija, yra planuojama tobulinti farmacijos sistemą. Teisinėmis sąvokomis kalbant, – niekur nerasime įteisinto „farmacijos sistemos“ turinio. Todėl kol kas kiekvienas galime įsivaizduoti „sistemą“ platesnę ar siauresnę, taigi – kas bus tobulinama?
Daug painiavos
Projekto SSGG analizės „Silpnybių“ dalyje yra nuostata: „nepakankama farmacinės paslaugos kokybė“. Realiame gyvenime silpnybė yra ne tai, kad farmacinė paslauga Lietuvos vaistinėse galbūt yra nepakankamai kokybiška. Dėl to dar būtų galima ginčytis, nes nei šios paslaugos kokybės vertinimo kriterijų, nei mechanizmo Lietuvoje nėra įteisinta. Būtent tai ir yra silpnybė, ką ir derėtų pripažinti šiame skyriuje.
Painiava ir IV skyriuje, kurio pavadinimas yra: „Farmacijos sektoriaus vizija ir valstybės misija“.
Strateginiame plane savo viziją dėl konkretaus dalyko skelbia plano realizuotojas, kadangi vizija – tai regėjimas, svajonė, įsivaizdavimas. Paprasčiau sakant – ne daržo, o daržininko vizija turi būti deklaruojama. Šio projekto atveju turėtų būti, pavyzdžiui, „Farmacijos departamento vizija – farmacijos sektorius 2015 metais“. Suprantama, nebūtinai Farmacijos departamento, nes skyriaus pavadinime yra nurodyta valstybės misija. Gal autoriai norėjo išreikšti aukščiausiu lygiu Lietuvą atstovaujančių LRS ar LRV viziją, kaip jie mato farmacijos sektorių 2015 metais? Taigi dar kartą norisi paklausti – kurios institucijos bus šis strateginis planas?
Silpniausios projekto vietos
Labai silpna projekto vieta yra Strategijos uždaviniai. Jie gana deklaratyvūs, neturi apibrėžtų kriterijų (gerinimas, tobulinimas ir kt. – tai ir dabar vyksta, ir vyks jau vien dėl konkurencijos). Būtų tikslinga paskelbti, iki kokio lygio ir kas bus pagerinta, patobulinta, ką reiškia „tinkamas“ ir pan.
Tarp strateginių uždavinių yra ir lozunginių frazių, kaip antai: „pagrindinis vaistinės veiklos tikslas – sveikatinimo veikla“. Jei to bus siekiama šios strategijos priemonėmis, tai, įdomu, kokiomis? Ir kaip bus įvertinama, ar konkrečios vaistinės pagrindinis tikslas yra tikrai sveikatinimo veikla? Pagal prekių struktūrą ar rentabilumo rodiklius? Reikėtų ir įrašyti konkrečiai šiuos ar kitus kriterijus, antraip galima suprasti, kad vaistų antkainį bus leidžiama realizuoti, kai virš vaistinės durų bus pakabintas plakatas: „Mūsų pagrindinis tikslas – sveikatinimas“ ar pan.
Teigiama tendencija
Šiaip jau geras poslinkis yra tai, kad į farmacijos valstybinio reguliavimo sektorių po truputį pradeda skverbtis vadybos principai ir metodai. Neabejotina, kad, jei tik strateginio plano, kaip reguliuoti farmacijos sektorių, tikrai reikia, jis bus tinkamai parengtas. To ir palaukime.
Genovaitė Slaninienė
Pilną straipsnį skaitykite žurnale „Farmacija ir laikas“ Nr.7, 2008