Pastaruoju metu Lietuvoje krintantis ekonomikos lygis daro įtaką kone visoms sritims. Ne išimtis yra ir farmacijos rinka. Visa tai pirmiausia veikia vartotoją, todėl yra aktualu, kodėl ir kokie pagrindiniai veiksniai lemia vaistų pardavimų pokyčius, ar jie iš tiesų labai juntami.
Kritiška Lietuvos ekonominė padėtis ir esantis finansinis nestabilumas neišvengiamai daro įtaką ir Lietuvos farmacijos rinkai. Tai lemia infliacija, kuri šiuo metu mūsų šalyje yra didesnė už bendrojo vidaus produkto (BVP), t. y. prekių ir paslaugų, sukurtų šalyje per tam tikrą laikotarpį, piniginių verčių sumos, prieaugį. Taigi ji sumažina perkamąją galią ir atitinkamai koreguoja su pardavimais susijusią sritį, nuo kurios neatsiejamas taip pat farmacijos sektorius.
Neigiamas poveikis farmacijos rinkai
Tai, kad šiek tiek daugiau nei pusmetį vyraujanti nepakankamai stabili ekonominė padėtis daro įtaką su vaistais susijusiai sričiai, patvirtina ir vienos vaistų platinimo įmonių Lietuvoje direktorius Remigijus Mielinis. Jo nuomone, esamos situacijos poveikis farmacijai nėra palankus. „Farmacijos rinka, kaip ir kiti su vidaus vartojimu susiję sektoriai, neišvengia neigiamų bendro ekonomikos lėtėjimo padarinių, – teigia R. Mielinis. – Nors statistiniai duomenys rodo, kad farmacijos rinka šiais metais, lyginant su praėjusiais, dar auga keliais procentais, mano nuomone, geriausiu atveju ji tik nepatiria nuosmukio.“ Taigi vietoje to, kad farmacijos sektoriuje būtų galimybė kilti, tenka rūpintis bent jau esamos padėties stabilizavimu, antraip situacija tik blogėtų.
Beje, Lietuvos vaistų rinka ankstesniais metais kilo. Pavyzdžiui, šių metų pradžioje „Farmacijoje ir laike“ skelbtais duomenimis, 2007-uosius metus lyginant su 2006-aisiais, rinka paaugo 13,6 procento, pardavimus skaičiuojant pinigine verte ir apsiribojant viešosiomis vaistinėmis. Taigi net ir mažesnis nei trylikos procentų farmacijos rinkos pakilimas, lyginsiant 2007-uosius su 2008-aisiais, rodytų tam tikrą jos sumažėjimą.
Nuosmukis netolygus
Šiais metais valstybė padidino lėšas vaistų kompensavimui. Tai lemia būtent kompensuojamųjų vaistų rinkos sąlyginį stabilizavimą. Tačiau nereceptinių vaistų situacija yra kitokia. Kadangi keičiantis kainai, kinta ir perkamų prekių kiekis, o valstybės paramos šioje vietoje nėra, tai sąlygoja tokių vaistų paklausos smukimą. Taigi šiuo metu bendra farmacijos rinka dar nepatiria tiesioginio nuosmukio. Nereceptinių vaistų pardavimų mažėjimą atsveria kompensuojamųjų vaistų pardavimų augimas.
„Situacija nėra džiuginanti, ypač tiems rinkos dalyviams, kurių strategijos ir skaičiavimai buvo paremti tuo, kad farmacijos rinka augs,“ – dalijasi mintimis UAB „Armila“ direktorius. Tačiau p. R. Mielinis supranta, kad kilimas negali tęstis amžinai, nes šalies ekonomika vystosi cikliškai. „Prieš tai buvusio ekonomikos augimo pagrindinėmis varomosiomis jėgomis buvo skolinti pinigai bei efektyvumu neparemtas atlyginimų augimas,“ – teigia pašnekovas. Taigi bankams sugriežtinus paskolų ėmimo sąlygas, o darbdaviams nebesugebant patenkinti darbuotojų norų, situacija ėmė sparčiai keistis. Be kita ko, šį procesą paspartino ir tai, kad pabrango žaliavos bei energetiniai resursai.
Net keletas priežasčių
Tokio pobūdžio nuosmukį farmacijos rinkoje lemia ir keletas nekaininių paklausos veiksnių. Žinoma, pirmiausia tai yra vartotojų pajamos, kurios, esant bendram kainų augimui, geriausiu atveju išlieka tokios pačios. Taigi neišvengiamai pirkėjas nebegali sau leisti to, ką galėjo iki tol, ir dažniausiai tiesiog privalo rinktis.
Taip išryškėja jo prioritetai, kuriems įtakos turi susijusių prekių kainos (pavyzdžiui, prekių pakaitalų bei papildančių prekių). Kai vartotojų pajamos didėja, kitomis vienodomis sąlygomis prekių suvartojama daugiau, net jeigu jų kaina ir nepakinta. Vadinasi, pajamoms išliekant tokioms pačioms, o prekių (šiuo atveju, vaistų) kainoms didėjant, žmonės tų prekių pakaitalų, kurie yra pigesni, suvartoja daugiau, o papildomų (vartojamų kartu), brangstant vienai jų, dažniau atsisako apskritai.
Bet kokiu atveju kiekvieno vartotojo tikslas yra gauti didžiausią naudą turimų pajamų ribose. Tačiau visuomet nauda vertinama subjektyviai. Pavyzdžiui, didinant suvartoto produkto kiekį, bendras naudingumas augs iki tam tikros ribos. Ją pasiekus, tolesnis produkto vartojimas naudos nebeteiks ir gali būti žalingas. Tai ypač atspindi vaistų vartojimo ypatumus. Vienos vaistų platinimo kompanijų darbuotojas mano, kad tai yra sąlyginės „lubos“, bent minimaliai apsaugančios farmacijos rinką nuo staigaus ar itin ženklaus smukimo žemyn.
Kaip išvengti neigiamo ekonomikos poveikio farmacijos rinkoje
Tikriausiai nėra įmanoma pasakyti vieno konkretaus būdo, tiksiančio kiekvieno farmacijos rinkos dalyvio problemoms spręsti. Kiekvienas jų turi savus tikslus bei uždavinius jiems pasiekti, todėl tai, kaip jie vertina dabartinę padėtį, nebūtinai sutampa. Todėl ir tinkamiausios priemonės problemų sprendimui gali būti skirtingos.
„Šiuo metu bendras visų farmacijos rinkos dalyvių siekis turėtų būti kitų metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto didinimas,“ – dalijasi mintimis UAB „Armila“ direktorius R. Mielinis. Jo nuomone, didžiausios permainos turėtų būti vaistinių tinklų segmente, nes ekonominė logika turėtų diktuoti, kad reikia uždaryti daug nepelningų ir neefektyvių filialų. Be to, didmeninės prekybos atstovams esminiais veiksniais taps kredito rizikos valdymas, kapitalo pakankamumas ir veiklos efektyvumas. Ir galiausiai vaistų gamintojai taip pat turėtų iš naujo įvertinti didmenininkų kredito riziką.
Inga Dzvankauskaitė
Pilną straipsnį rasite "Farmacija ir laikas" Nr.7