Lietuva pirmauja Europoje pagal savižudybių statistiką. Žmonių, savanoriškai pasirenkančių mirtį, ne tik nemažėja – tai daro vis jaunesni žmonės. Apklausų duomenimis net dešimt procentų vaikų dažnai galvoja apie savižudybes. Ilgiau su tuo taikstytis neturime teisės. Kaip užkirsti kelią ne tik savižudybėms, bet ir mintims apie tai, svarstyta Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro organizuotame pasitarime dėl savižudybių prevencijos Kauno mieste.
Į Kauno miesto savivaldybės mažąją salę, kur vyko pasitarimas, vos tilpo visi jo dalyviai. Savižudybių prevencijos tema aktuali daugybei institucijų: savivaldybei, gydymo ir švietimo įstaigoms, Vaiko teisių apsaugos tarnybai, psichikos sveikatos centrams, pedagoginės psichologinės pagalbos tarnybai, policijai, Priešgaisrinės gelbėjimo valdybai. Šių įstaigų atstovai išreiškė savo susirūpinimą dėl savižudybių, pasidalijo problemomis, su kuriomis susiduria, gelbėdami žmones nuo mirties, ir ieškojo jų sprendimo būdų.
Kertine diskusijų tema tapo Kauno medicinos universiteto Profilaktinės medicinos katedros docentės dr. Nidos Žemaitienės perskaitytas pranešimas, kurio esmė – vaikų ir jaunimo savižudybių prevencijos modelis tikrovėje ir popieriuje yra skirtingas. „Popieriuje padaryta beveik viskas“, – pažymėjo dr. Nida Žemaitienė ir pabrėžė, kad realiame gyvenime jauni žmonės, kurie susiduria su nepakeliamomis problemomis ir ketina nusižudyti, pagalbos kreipiasi ne į kompetentingus specialistus, netgi ne į savo tėvus, o į draugus. „Kauno specialistai turi didžiausią mokslinio, metodinio ir praktinio darbo patirtį vaikų ir jaunimo savižudybių prevencijos srityje, tačiau pastarosios vaikų savižudybės Kaune sukrėtė visą šalį“, – konstatavo dr. Nida Žemaitienė.
Kauno bendrojo lavinimo mokyklose sudarytos krizių valdymo komandos, patvirtinti krizių valdymo planai, tačiau apie tai žino toli gražu ne visi mokiniai. Mokyklos galimybės padėti krizėje esančiam mokiniui yra ribotos. Atpažinti tokį žmogų ir kuo skubiau suteikti jam pagalbą privalo visi: pirmiausia šeima, mokykla, policija. Tolimesnei globai privaloma tokį žmogų nukreipti psichologinės ir socialinės pagalbos tarnyboms.
„Kol kas kiekviena iš šių institucijų tarsi ir gerai dirba savo darbą, tačiau be tarpusavio ryšio. Būtina konsoliduoti visas pajėgas, kurti bendrą projektą, kad darbas būtų efektyvus nuo krizės apimto asmens atpažinimo iki galutinės reabilitacijos“, – pasitarimo dalyvių pasiūlymus apibendrino Kauno miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė dr. Asta Garmienė. Biurui patikėta šiam tikslui inicijuoti visų atsakingų institucijų bendrus pasitarimus ir veiklą.
Daugiau informacijos: Rasa Vaitkienė, Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė, tel. (8 37) 454717, el.p. [email protected]