Kauniečių mokslininkų Jono Jurevičiaus ir Vytenio Arvydo Skeberdžio gyvų širdies ląstelių ir neuronų tyrimai, vykdyti daugiau kaip dešimt metų, įvertinti Lietuvos mokslo premija. Tai toli gražu nebe pirmas Kardiologijos instituto kolektyvo, garsėjančio fundamentiniais ir taikomaisiais moksliniais tyrimais, aukštas darbo įvertinimas.
Mokslininkai Jonas Jurevičius ir Vytenis Arvydas Skeberdis pirmieji pasaulyje tyrė, kaip gyvoje ląstelėje tarp atskirų jos dalių perduodami signalai. „Teko patiems pasigaminti precizišką, mikrono tikslumu veikiančią techniką, kad būtų galima tam tikrais medikamentais paveikti vieną ląstelės dalį ir registruoti atsaką antrojoje pusėje. Nuo to priklauso mūsų širdies veikla ir gydymo efektyvumas, jai sutrikus“, – darbą apibūdino Jonas Jurevičius.
Procesai, vykstantys atskirose smegenų dalyse, valdo ne tik širdies ir kraujagyslių veiklą, bet ir atmintį bei sugebėjimą įsisavinti žinias. „Čia svarbiausią vaidmenį atlieka gliutamato receptoriai, esantys Amono rago neuronuose – tai smegenų sritis, kuri veikia panašiai kaip kompiuterio operatyvinė atmintis,“ – paaiškino Vytenis Arvydas Skeberdis.
„Mąstymo inercija neleidžia pripažinti, kad Kaune gali vykti tokie dalykai, tačiau mokslininkų pašaukimo ir entuziazmo dėka jie vyksta“, – konstatavo Kardiologijos instituto direktorius profesorius Rimantas Benetis. Mokslininkai džiaugiasi, kad bendradarbiaujant su partneriais iš Paryžiaus XI universiteto ir Niujorko Alberto Einšteino medicinos koledžo, naujausius tyrimo metodus pavyko įdiegti ir Kardiologijos institute. Čia tyrimai vykdomi naujose, Europos Sąjungos struktūrinių fondų dėka moderniai įrengtose laboratorijose. Mokslas skirtas ligoniams. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų užima pirmąją vietą Lietuvoje ir yra daugiau nei pusės visų mirties priežasčių.
www.kmu.lt