Konkurencija skatina vaistininkų išradingumą

Vaistinių preparatų gausa, aktyvi reklama, nuolaidos, papildomos paslaugos – kuo tik nebandoma prisivilioti į vaistinę pacientą. Bet neretai pamirštama svarbiausia vaistinių paskirtis – teikti pacientui farmacinę paslaugą, išklausant, parenkant jam patį tinkamiausią vaistinį preparatą, paaiškinant, kaip jį vartoti, kokios galimos nepageidaujamos reakcijos ir pan.



Be abejonės, papildomas paslaugas yra lengviau teikti didžiosioms vaistinėms ar vaistinių tinklams. Mažosios, anot kalbintos šiaulietės p. Antaninos, privalumą teikia pagrindinei veiklai – farmacinei paslaugai. Šiose vaistinėse paprastai vienu metu dirba vienas vaistininkas, tad kur jau ten sužiūrėsi dar ir papildomas paslaugas. Samdyti dar vieną žmogų, be abejonės, finansiškai neapsimoka.


Vaistinėms, kurios, anot marijampolietės Marijos Pituškienės, įsikūrusios po vienu stogu su sveikatos priežiūros įstaigomis, konkuruoti teikiamomis papildomomis paslaugomis taip pat neracionalu. Niekas kitas geriau už pačius medikus jų neatliks. Tam pritaria ir kitos mano kalbintos vaistininkės.



„Madą“ diktuoja „Eurovaistinės“


Nūnai retoje didesnėje vaistinėje nepamatysi kraujospūdžio matavimo aparato, liaudiškai vadinamo rankove. Šia papildoma paslauga, kaip teigė daugelio vaistinių vadovai, naudojasi nemažai žmonių. Kurį laiką ši paslauga nuolatiniams vaistinės pacientams buvo teikiama nemokamai, tačiau pastaruoju metu padėtis pasikeitė. Bene pirmasis mokestį už kraujospūdžio matavimą įvedė rūpinimąsi paprastais žmonėmis deklaruojantis „Eurovaistinių“ tinklas. Prie kasos aparatų atsirado skelbimų, įspėjančių, kad už paslaugą imamas 50 ct mokestis. Suprantama, kiekviena paslauga turi savo įkainį, ir, kaip teigė viena „Eurovaistinės“ Vilniaus gatvėje, Kaune, vaistininkė, jeigu paslauga yra paklausi, kodėl už ją nepaėmus mokesčio – aparatas vis dėlto nepigiai kainuoja. Tai tiesa. Tačiau yra ir kita tiesa: pasimatuoti kraujo spaudimą į vaistinę dažniausiai ateina nepasiturintys žmonės, kurie buitinio kraujospūdžio matavimo aparato įsigyti neįgali. Senyvam žmogui, gyvenančiam iš pensijos, tas pusės lito mokestis nėra mažas, juolab kad kraujo spaudimą šeimos gydytoja pataria matuoti kuo dažniau, kartais net kasdien.



Provincijų vaistinėse – daugiau atjautos


Provincijos vaistinių vadovai linkę labiau atjausti skurstantį senyvą žmogų. Antai uteniškio Gintaro Vidžiūno vaistinėse ši paslauga esanti nemokama. Nemokamai kraujospūdis matuojamas ir Vidos Jokimienės „Jonavos vaistinėje“ bei daugelyje kitų šalies rajonų centruose ir miesteliuose įsikūrusių vaistinių. „Šeimos vaistinė“ Klaipėdoje, kaip teigė jos vadovė Raimonda Jurjonienė, kraujospūdžio matavimo paslaugą taip pat teikia nemokamai. „Pacientai patys pasimatuoja kraujo spaudimą, mes pagal galimybes tik pakonsultuojame“, – sakė vaistininkė. Žinoma, atlikti šią procedūra nėra sudėtinga, tad paslauga, anot vaistininkės, naudojasi daugelis klaipėdiečių, nesvarbu ar tai būtų nuolatiniai vaistinės pacientai, ar atsitiktiniai žmonės.


Beje, Klaipėdoje neradau nė vienos privačios ar savivaldybės vaistinės, kurioje už kraujo spaudimo matavimą būtų imamas mokestis.



Daugiau paslaugų – provincijos vaistinėse


Beje, rajonų vaistinėse, kurios labiau nutolusios nuo gydymo įstaigų, teikiama daugiau paslaugų. Antai G. Vidžiūno vaistinėje kartą per mėnesį, nustatytą dieną, žmogus gali pasitikrinti cholesterolio, taip pat cukraus kiekį kraujyje, čia jam gali nustatyti ir kūno masės indeksą. Tiesa, už šias paslaugas imamas mokestis, nes jas atlieka šiam darbui pasirengęs specialistas. Tačiau vaistininkas pabrėžia, kad vaistinė nėra gydymo įstaiga ir joje pacientas pirmiausia turi gauti kokybišką farmacinę paslaugą. Papildomos paslaugos yra antraeilis dalykas.


Gamybinėje „Jonavos vaistinėje“ nemokamai teikiama ne tik kraujospūdžio matavimo paslauga. Ši vaistinė senyvo amžiaus žmonėms bei neįgaliesiems vaistus pagal užsakymą pristato į namus. Ir tai daro taip pat nemokamai, užsakymą atlieka per valandą laiko. Tiesa, užsisakyti galima tik nereceptinius vaistus, bet ir tai didžiulė parama, ypač prasidėjus peršalimo ligų sezonui.


Atsižvelgdama į pacientų pageidavimus, direktorė Vida Jokimienė vaistinės filiale, įsikūrusiame visuomenės sveikatos priežiūros centre, pastatė dauginimo aparatą, kad žmonės galėtų atsišviesti išrašus iš ligos istorijų, receptus.



Parengė Genovaitė Slaninienė
Pilną straipsnį rasite žurnalo „Farmacija ir laikas“ 2009 m. Nr.1