Pelnę pripažinimą

Nebe pirmi metai pagal Lietuvos radijo ir televizijos projektą „Lietuvos šviesuoliai“ renkami labiausiai nusipelnę mūsų krašto žmonės. Pernai tarp šių žmonių buvo ir vaistininkas Virgilijus Skirkevičius. Jis pelnė nominaciją „Už šviesą provincijoje“. Kitame, Lietuvos žemės ūkio ministerijos, projekte „Kaimo spindulys“ šeimos šviesuolio nominaciją pelnė Jonavos vaistinės vadovė farmakologė Vida Jokimienė su vyru Juozu Jokimu.


„Džiaugiuosi, kad mane Lietuvos žmonės priima kaip vaistininką, o ne kaip prekybininką, kuris nieko kito nedaro, tik pardavinėja vaistinius preparatus ir siekia kuo didesnio pelno, – sako V. Skirkevičius. Anot jo, taip dabar daro daugelis vaistininkų. Virgilijus tokio požiūrio į vaistininkystę atsisakęs, jis įsitikinęs, jog žmonėms pirmiausia reikia išsamios konsultacijos, žinių apie sveiką gyvenimo būdą, jo reikšmę sveikatai. Kad ir kur būtų, Virgilijus visur ir visada kalba apie žmogaus ir gamtos darną, skleidžia žinias apie vaistinguosius augalus ir kaip vaistininkas pirmumą teikia homeopatiniams preparatams. Matyt, tai ir lėmė, kad už žinomą vaistininką balsavo 12 tūkst. Lietuvos gyventojų.


Plačiau pakalbinome antrąją nominantę – Vidą Jokimienę, apie kurią žurnalo skaitytojams dar nesame pasakoję.


Žinią sutiko džiaugsmingai


„Labai džiaugiuosi, kad būtent šeima, o ne kažkuris vienas iš mūsų esame pagerbti. Mat šeima, kaip suprantu, yra pirminė bendruomenės grandis, – sako ponia Vida. – Tai ypatingas pripažinimas”.


Kilusi iš to paties rajono


Vida gimė ir augo Jonavoje, vėliau, baigusi vidurinę, išvažiavo mokytis į Kauną, Mažylio medicinos mokyklą. Joje įsigijusi farmakotechnikės specialybę, vaistininkės kelią pradėjo Raseiniuose. Po metų jaunai farmacininkei buvo pasiūlyta vadovauti Batėgalos vaistinei. „Tada tėvukas paragino pasiimti su savimi ir sudedamąją lovą, – ne be šypsenos prisimena Vida. – Mat, jei vaistinėje būsią narkotikų, juos reikėsią atidžiai saugoti, kad kas nors naktį į tuščią vaistinę neįsibrautų. Todėl vaistinėje jis patariąs dukrai ir nakvoti.“ Nakvoti vaistinėje Vidai netekę, su naujomis pareigomis susitvarkiusi kuo puikiausiai. Tų metų vaistinės darbo rezultatai buvę geri, bet ilgėliau Batėgaloje Vida neužsibuvo. Tėvuko įkalbėta grįžo arčiau namų – į Kauną.



Kaimo bendruomenės lyderiai


Šiandien Vida ir Juozas gyvena romantišku vardu pavadintame Jonavos rajono kaime – Šveicarijoje. Šis vos per keletą kilometrų nuo rajono centro nutolęs kaimas tapo viena patraukliausių gyvenviečių. Tai nemažas ir Jokimų nuopelnas – jie yra kaimo bendruomenės lyderiai. Iš pradžių bendruomenei vadovavo Vida, o kai jai buvo pasiūlyta vadovauti viso rajono bendruomenių asociacijai, kaimo bendruomenės vairą perdavė savo vyrui, Nacionalinio maisto ir veterinarijos instituto rizikos vertinimo departamento direktoriui bei Lietuvos veterinarijos akademijos dėstytojui Juozui Jokimui.


Boluojančių beržynėlių ir žaliuojančių pušynų apsuptame kaime jauku ir tvarkinga, kaimynai vienas nuo kito nenusigręžia, bendrauja, čia organizuojama nemažai kultūros renginių visos kaimo bendruomenės pastangomis išsaugotuose sovietmečiu statytuose kultūros namuose, kurių pastogėje dabar radosi vietos ir koplytėlei, ir krašto muziejui. Kaime rūpestingai puoselėjami senieji amatai, rengiamos vietos tekstilininkų, keramikų, dailininkų parodos, organizuojamos sporto varžybos.


Vadovauja vienai seniausių rajono vaistinių


Ne vieną dešimtmetį Vida Jokimienė vadovauja seniausios rajone vaistinės kolektyvui, kuriame šiuo metu, įskaitant vairuotoją, dirba trylika žmonių. Vaistinės vadovė džiaugiasi kolektyvo stabilumu. Didesnė dalis vaistinės personalo – vyresnio amžiau žmonės, kurie, anot Vidos, yra savo darbui nepaprastai atsidavę. Vaistinėms keliami dideli reikalavimai kolektyvo nebaugina.


Vaistinės direktorė yra ne vienos iniciatyvos pradininkė: šiltų padėkos žodžių ji sulaukia iš senyvo amžiaus žmonių, neįgaliųjų, kuriems vaistus pristato tiesiai į namus. Dosnią širdį turinti moteris neatstumia nė vieno žmogaus, kiekvienam randa gerą žodį, kiekvienam stengiasi padėti.


Parengė Genovaitė Slaninienė

Pilna straipsnio versija prieinama redakcijoje